Regina ŠALTENYTĖ, Klaipėdos dramos teatro aktorė
Vasario 14-ąją galėčiau ir užmiršti, o Vasario 16-osios - ne. Mano jaunystėje nei viena, nei kita nebuvo oficialiai švenčiamos. Tokios Valentino dienos apskritai net nebuvo. Man, be abejo, svarbesnė yra Vasario 16-oji.
Vasario 14-oji - toks galbūt daugiau žaidimas, labiau skirtas jaunimui. Jis daugiau dėmesio jai skiria. Kam maža švenčių, visko prisigalvoja, kad tik būtų proga. Aš per daug į tai nesigilinu. Prisimenu - gerai, ne - nieko baisaus neatsitinka.
Man atrodo, kad mylėti žmogų galima kiekvieną dieną: atnešti gėlių, gražų žodį pasakyti, pyragą iškepti. Nebūtina laukti būtent tos dienos. Mes tos dienos nesureikšminame, o vaikai gal ir nori pasidaryti pramogą, nežinau.
Vasario 16-oji kiekvienam lietuviui yra labai svarbi diena. Anksčiau tai datai paminėti vykdavo daugiau renginių, tai nori nenori turėdavai ją kažkaip oficialiau minėti.
Nemanau, kad dabar šeimose kas nors labai pompastiško daroma tą valstybės atkūrimo dieną, pas mus tai tikrai ne. Žinoma, prisiminti visada prisimename. Labai smagu, kad yra tokia diena. Laimei, vėl ją galime oficialiai minėti.
Linas ŠVIRINAS, studijos „Grock“ vadovas
Man labiau patinka vasario 15-oji (juokiasi). Matyt, konfliktas atsiranda tada, kai vasario 14 d. pradedame švęsti Vasario 16-ąją. Kažkam svarbus 14 dienos turinys, kažkam - 16-os. Nereikėtų vertinti kaip mis rikimuose, kuri šventė gražiausia.
Labai pozityvus dalykas, didelis džiaugsmas ir vertė, jeigu žmogus apskritai linkęs švęsti. Nes mes turime ir tokių, kuriems niekas nemiela. Jeigu kažkas džiaugiasi Valentino diena, tai irgi sveikintinas dalykas.
Vertinant globaliau, žinoma, kad Vasario 16-osios vertė didesnė. Ji mums sukūrė galimybę švęsti vasario 14 d.
Manau, kad Vasario 16-osios ritualai ir tradicijos yra pernelyg inertiški. Žinoma, yra ir gražių dalykų. Norėčiau būti tų pusėje, kurie leidžia šiai šventei būti kiek įmanoma šiuolaikiškai, naudoja dabartinei gyvensenai būdingas formas.
Norėtųsi, kad Vasario 16-oji būtų ne istorinė data, o šventė, kurią prisimintume, kad be to turinio, kuris sudėtas atsižvelgiant į praeitį, turėtume ir gebėjimą šiuolaikiškai tą šventę švęsti.
Dabar iš tos datos mėginama padaryti muziejinę vertybę. O tam, kad ji būtų gyva, privalo kisti. Muziejuje eksponatai nekinta, o gyvenimas yra pokyčių laukas, kuriame visa, kas gyva, keičiasi.
Juozas ŠIKŠNELIS, prozininkas, dramaturgas, skulptorius
Vasario 14-oji - kaip ir šventė, o Vasario 16-oji - šventė. Valentino dieną visur, kur reikia ir kur nereikia, prikabinėtų širdelių, visų tų sveikinimų prasmės nesuprantu. Nežinau, gal dėl amžiaus jau kažkaip kitaip žiūriu į visa tai.
Per įsimylėjėlių dieną išreiškiame savo meilę, o visos kitos 364 dienos būna be meilės? Keista, kad viską sukoncentruojame į vieną dieną, tarsi atliekame įžadus, gauname išrišimą ir gyvename ramūs. Kiekvieną dieną reikia mylėti savo artimą, savo antrąją pusę, vaikus ir kt.
O Vasario 16-oji ir anais laikais buvo šventė. Pavyzdžiui, 1974 metais mes su žmona tuokėmės būtent vasario 16 dieną. Taip sutapo. Juo labiau kad atlyginimai būdavo mokami būtent tą dieną.
Aš neinu į demonstracijas, nekeliu vėliavų, nedegioju žvakelių languose - nemoku švęsti. Šitą šventę jaučiu savo vidumi. Bet jeigu aplinkui visi džiaugiasi, aišku, aš liberaliai vertinu švenčiančiąją aplinką. Bet nei pasitenkinimo, nei šventumo mano viduje tai nesukelia.
Marija P., tarnautoja
Anksčiau per Valentino dieną eidavome su vyru į restoraną, į kavinę. Būdavo ir mažų gražių dovanėlių, saldainukų. Ir kelių dienų kelionę kur nors susiorganizuodavome pabūti romantiškai tik dviese. Eidavome į koncertus. Kadangi statėmės būstą, o šiuo metu laukiamės vaikelio, tai dabar jau kiti mūsų prioritetai. Parodome, kad vienas kitą mylime, ir to pakanka. Vyras dar romantiškai nusiteikęs, vis dar nuperka gėlyčių, pasveikina. Aš jam irgi kokį saldainuką pakišu iš pat ryto. Vasario 14-ąją švenčiame, bet jau nebe taip ekstravagantiškai kaip anksčiau.
Vasario 16-oji - tai mūsų valstybės šventė, džiaugiamės ja, bet gal truputį mažiau dėmesio jai skiriame. Mūsų giminės tradicija labiau švęsti Kovo 11-ąją. Tądien ir pusbroliai susirenka, būna didesnė kompanija. Vasario 16-oji irgi graži šeimos šventė, bet ji minima tyliai atskirai kiekvieno mūsų širdyje.
Nerijus STASIULIS, kultūros renginių organizatorius
Valentino dieną švenčiu kasdien. Man meilės diena yra kiekviena diena: kai prabundu, padėkoju Dievui ir su meile gyvenu.
Aš įpratęs švęsti tris meilės dienas, trijų dienų maratoną. Stintų šventė - meilės žuvims ir jūrai diena, kuri baigsis vasario 12 d., vasario 14 d. - meilės kitam diena, o vasario 16 d. - meilės tėvynei diena.
O mūsų protėvių Meilės dieną aš švenčiu gegužės 13 d., tai - deivės Mildos šventė. Per Valentino dieną kitos tradicijos. Nesakyčiau, kad tai komercinė šventė. Ir Kalėdos vieniems komercinė, kitiems dvasinė šventė.
Mano gyvenimas yra susijęs su įvairių valstybinių, proginių švenčių organizavimu. Mano darbas - organizuoti ir kurti švenčių tradicijas kitiems. Vasario 16 d. į savo tėvynę nukreipiu visas pozityvias mintis, manau, tai geriausia, ką galiu padaryti. Tą dieną būna proga inventorizuoti savo santykį su tėvyne.
Tomas MEŠKINIS, asociacijos Vitės bendruomenės pirmininkas, Klaipėdos miesto seniūnaičių sueigos pirmininkas
Žinoma, kad švenčiame Valentino dieną. O kodėl jos nešvęsti, jeigu turi artimą sau merginą, moterį? Jai švenčių niekada nebus per daug. Jeigu ji matys, kad kitas sveikina ta proga, o jos ne, gali labai įsižeisti. Būtinai reikia kažką sugalvoti, didesnį ar mažesnį, bet parodyti dėmesį.
Jeigu vasario 14-oji pasitaiko darbo diena, tada šventimas būna paprastesnis: tarkime, šventinė vakarienė ar dar kas nors. Mažų mažiausiai padovanoji gėlių, pasveikini. O jeigu savaitgalis, tai gali sugalvoti, kaip įdomiau praleisti laiką, net su nakvyne kur nors išvykti. Tai pramoga abiem, prasiblaškymas tarp kasdienių darbų.
Vasario 16-oji - visai kitokia šventė, jai visai kitas dėmesys. Tai pagarba savo valstybei, savo tėvynei. Valentino dienos, jeigu neturi antros pusės, gali ir nešvęsti. O šitą jau privalai, jeigu esi tos valstybės pilietis ir gerbi ją.
Dažniausiai paminėti tą datą susirenka mūsų bendruomenė. Pabūname, pabendraujame, pasidalijame prisiminimais. Pasveikiname vieni kitus ir viešoje erdvėje. Jeigu miestas organizuoja, dalyvauji viename ar kitame renginyje. Tai privalu daryti, nes kitaip viskas nueis į užmarštį ir mūsų vaikai, anūkai nežinos, kokie mes buvome ir kokie esame dabar. Vienas kitą sveikiname su valstybės diena, kad nepamirštume savo šaknų.
Rašyti komentarą