Ar tave gali pakeisti dirbtinis intelektas?

„WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė teigia, kad ramiai jausimės jau dabar pradėję savyje tobulinti tam tikrus  įgūdžius.

Jai antrina ir „Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Roberta Mikalauskaitė bei „Emplonet“ Informacinių technologijų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė. Sužinokime, apie kokius įgūdžius kalba ekspertės.

„Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Roberta Mikalauskaitė: „skaičiuotuvas nepakeitė matematikų, kaip dirbtinis intelektas nepakeis žmonių“

„Dirbtinį intelektą mielai naudoja mūsų kolegos, nes tai taupo laiką, padeda padidinti produktyvumą ir efektyvumą. Jis gali tikrai pagreitinti kasdien atliekamas užduotis ir patobulinti kokybę bei procesus, visgi reikia gebėti eksperimentuoti ir pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais.

Žmogiškųjų išteklių komandoje šį įrankį pasitelkiame ir samdydami naujus specialistus.

Nors yra įvairių nuomonių ir skambių antraščių, nemanau, kad dauguma žmonių praras darbo vietas dėl dirbtinio intelekto – juk jis negali įvertinti konteksto ar formuluoti problemų, tačiau gali pateikti sprendimų būdus.

Skaičiuotuvas nepakeitė matematikų, kaip dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, – įsitikinusi pašnekovė. – Tiesa, dirbtinis intelektas jau dabar paveikia kai kuriuos įgūdžius, kaip vertimus ir komunikaciją.

Dirbtinio intelekto vertimo įrankiai gali tapti vis efektyvesni, padedant žmonėms bendrauti ir bendradarbiauti.

Taip pat, mano nuomone, dirbtinis intelektas labiausiai paveiks rutininius darbus: daugelis darbų, kuriuose reikalingas mechaninis pakartojimas arba rutina, gali būti automatizuoti naudojant robotus ar dirbtinio intelekto valdomus mechanizmus.

Tai leistų žmonėms skirti daugiau laiko sudėtingesnėms užduotims ir strateginiam mąstymui. Pastarasis žmogaus įgūdis taps vis aktualesnis. Taip pat, ateityje bus dar reikalingesni kritinio mąstymo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, sudėtingų problemų sprendimo įgūdžiai.“

Apie reikalingiausius gebėjimus

Pasak R. Mikalauskaitės, ateities profesionalams ir toliau reikėtų ugdyti  komandinio darbo, lyderystės, kūrybiškumo įgūdžius, taip pat adaptaciją prie pokyčių, emocinį intelektą.

„Ateityje taip pat bus svarbi tarpkultūrinė kompetencija – globalizuotame pasaulyje svarbu suprasti ir gerbti kitas kultūras bei suvokti, kaip jos gali paveikti darbą ir bendravimą.

Taip pat jau minėtas kritinis mąstymas ir gebėjimas greitai analizuoti sudėtingas situacijas, identifikuoti ir spręsti problemas bei priimti sprendimus bus itin svarbu.

Konkuruoti su dirbtinu intelektu darbo rinkoje nereikėtų, nes jis suteikia sprendimo būdus, tik reikia mokėti pasinaudoti šiuo vertingu darbo įrankiu.

Reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas gali efektyviai atlikti tam tikras užduotis, tačiau yra daugybė sričių, kuriose žmoniška sąveika, kūrybiškumas ir emocinis intelektas vis dar nepakeičiami.

Taigi, vietoje tiesioginio konkuravimo su dirbtiniu intelektu, verta įsivertinti, kaip galite pasinaudoti jo privalumais savo tikslams ir veiklai, – pataria pašnekovė. – Dar vienas dalykas – labai tikėtina, kad tobulėjantis dirbtinis intelektas ateityje sukurs visai naujų darbo vietų, kurios šiuo metu dar negali būti visiškai numatytos.

Šis reiškinys jau buvo pastebėtas praeityje su technologijų plėtra. Kai naujos technologijos atsiranda, jos dažnai ne tik keičia esamas darbo vietas ir procesus, bet ir skatina naujas galimybes bei sritis, kuriose žmonės gali išnaudoti savo kūrybiškumą ir įgūdžius.

Kelios galimos būsimos darbo vietų kategorijos, kurios gali atsirasti dėl dirbtinio intelekto tobulėjimo, yra dirbtinio intelekto diegimas ir priežiūra, dirbtinio intelekto etika bei saugumas.“

Vizionierė, antreprenerė, vienintelio Lietuvoje nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė: „žmogiškosios kompetencijos laimi prieš dirbtinio intelekto galimybes“

Pasak I. Jablonskės, sparčiai tobulėjantis ir darbo rinkoje įsitvirtinantis dirbtinis intelektas jau dabar keičia mūsų realybę – įprastus mechaninius, techninius darbus atlieka skaitmenizuotos sistemos bei automatizuoti įrenginiai. „Netolimoje ateityje ši tendencija tik ryškės: gali nelikti techninio, administracinio darbo, nes tokias užduotis atliks dirbtinis intelektas.

Tačiau didės pridėtinę vertę kuriančių, kūrybiškų žmonių poreikis. Yra tokių uždavinių, kurių dirbtinis intelektas negali atlikti arba negeba to padaryti preciziškai.

Pavyzdžiui, jausti empatijos, girdėti kitą žmogų ir įsiklausyti į jo nuomonę, vesti dialogą, ieškoti bendro sprendimo, bendradarbiauti komandoje, padėti kolegoms, sukurti gerą atmosferą ir tinkamą darbo kultūrą organizacijoje.

Trumpai tariant, visko, kas susiję su žmogiškumu, dirbtinis intelektas nėra pajėgus įgyvendinti“, – nuomone dalinasi pašnekovė.

Būtinos kompetencijos – kūrybiškumas ir kritinis mąstymas

„WoW University“ įkūrėja atkreipia dėmesį, kad dirbant su dirbtiniu intelektu, svarbiu įgūdžiu tampa kritinis mąstymas. „Dirbtinis intelektas yra įrankis, kuriuo reikia mokėti naudotis ir iš jo gautą informaciją gebėti kritiškai vertinti – ar ji tikrai man reikalinga; ar tai geriausias sprendimas esamoje situacijoje ir pan.

Taip pat labai svarbu mokėti formuluoti teisingus raktinius žodžius, konstruktyviai komunikuoti. Esame užsakovai, o dirbtinis intelektas – mūsų tiekėjas, tad turime žinoti, kaip tinkamai paprašyti, kad gautume optimalų rezultatą“, – sako I. Jablonskė.

Pasak pašnekovės, be kritinio mąstymo, turėtume susikoncentruoti ir į kūrybiškumo ugdymą – tai dar vienas įgūdis, kuris pravers tobulėjant dirbtiniam intelektui.

„Dirbtinis intelektas gali parašyti įdomų tekstą, sukurti gražią nuotrauką ar vizualizaciją, tačiau padaryti taip, kad jie paliestų kito žmogaus širdį – nesugeba.

Jam stinga genialumo, aukšto meistriškumo lygio, emocinio intelekto, kad savo kūrinį išjaustų: charizmatiškai papasakotų istoriją, pasidalintų patirtimi, pažadintų kito žmogaus jausmus, paliktų pėdsaką istorijoje, – pažymi edukacijos projektų kūrėja. – Kritinį protą, kūrybiškumą, empatiją, gebėjimą dirbti komandoje ir kitus minkštuosius įgūdžius patariu pradėti lavinti jau šiandien.“

Kiek laiko prireiks?

I.Jablonskė nudžiugina, kad pasirinkus tinkamus mokytojus ir nuosekliai dirbant reikiamus įgūdžius galima įgyti gana greitai. „Įgūdžiai gali būti išlavinami, panašiai kaip įpročiai. Tyrimai rodo, kad naujam įpročiui suformuoti pakanka 21 d., o įgūdžiui prireikia trijų mėnesių.

Būtent tiek trunka mūsų Ateities įgūdžių kursas, kad pakaktų laiko ne tik gauti vertingą informaciją, bet ją pritaikyti praktikoje ir pareflektuoti: kaip pavyko, ką dar reikia tobulinti, kur dar reikia paieškoti naujo požiūrio į situaciją ir pan.

Kasdien žengiant po nedidelį žingsnį, įtraukiant po mažą užduotį į rutiną, ir taip tobulinant įgūdžius, labai svarbus tampa mentorius – jis sukuria atgalinį ryšį ir galimybę pareflektuoti, kaip mūsų įgūdžiai įsitvirtina“, – sako pašnekovė.

„Emplonet“ Informacinių technologijų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė: „technologijos nepajėgios perimti žmogiškojo faktoriaus, todėl stiprinkime savo emocinį intelektą, empatiją, socialinius įgūdžius“

„Pastaruosius kelis dešimtmečius sparčiai kintanti darbo rinka kelia naujus iššūkius darbuotojams. Jei anksčiau techninės žinios ir profesiniai įgūdžiai buvo laikomi sėkmės garantu, dabar pripažįstama, kad vien jų nepakanka.

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, jog XXI a. kritiškai svarbūs tampa vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills). Tarptautinės ekonomikos forumo ataskaitoje, remiantis verslo lyderių apklausa, teigiama, kad kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas bus labiausiai reikalingi įgūdžiai 2025 metais.

Analitikai prognozuoja, kad dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto plėtros techninės specializacijos svarba mažės, o žmogiškosios savybės taps itin paklausios, – sako pašnekovė.

– Šių gebėjimų reikšmė nuolat auga, nes technologijos nepajėgios perimti žmogiškojo faktoriaus. Todėl stiprinkime savo emocinį intelektą, empatiją, socialinius įgūdžius – tai bus raktas į sėkmę ateities darbo rinkoje.

Investuokime į save ir nebijokime nuolat mokytis – lankstumas ir atvirumas naujovėms bus vieni svarbiausių gebėjimų sparčiai kintančiame pasaulyje.“

Minkštieji įgūdžiai tikrinami darbo pokalbio metu

Nors minkštieji įgūdžiai, tokie, kaip emocinis intelektas, empatija, komandinis darbas ir kt., geriau išryškėja jau pradėjus dirbti, I. Kiliuvienė atskleidžia, kad jie gali bet patikrinti ir darbinantis.

„Siekiant tiksliai įvertinti kandidato minkštuosius įgūdžius darbo pokalbio metu, pasirenkamas pusiau struktūruotas interviu.

Skirtingai nei užduodant hipotetinius klausimus, šis metodas leidžia susitelkti į realias patirtis iš pašnekovo kasdienybės.

Vietoj bendro praeities apibūdinimo, kandidatui pateikiami atviri klausimai, kurie paskatina prisiminti ir atskleisti konkrečias situacijas.

Pavyzdžiui, prašoma prisiminti, kaip jis elgėsi sprendžiant komandinį konfliktą darbe, ar kaip inicijavo naują bendradarbiavimo būdą tarp kolegų.

Konkretūs prisiminimai leidžia įvertinti realius, o ne deklaratyvius gebėjimus. Galima spręsti apie empatiją, gebėjimą kurti tarpusavio ryšį, rasti kompromisus.

O apibūdinant nestandartinius problemų sprendimo būdus atsiskleidžia kūrybiškumas bei proaktyvumas, – pažymi profesionalė. – Pusiau struktūruoto pokalbio metu vengiama prašymų apibūdinti bendras patirtis.

Vietoj to, skatinama prisiminti ir atskleisti konkrečius elgesio modelius iš kasdienių situacijų. Toks metodas leidžia tiksliai įvertinti realius kandidato minkštuosius gebėjimus.“

Pranašumų prieš dirbtinį intelektą – ne vienas

Pasak I. Kiliuvienės, nors dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja, kol kas jis nepajėgus atkartoti sudėtingesnių socialinių, emocinių sąveikų, kūrybiško požiūrio į problemas.

„Robotai negali jausti empatijos, intuicijos ar humoro. Vis dėlto manyčiau, jog teigti, kad minkštieji įgūdžiai – mūsų vienintelis pranašumas, būtų pernelyg kategoriška.

Žmonės vis dar išsaugo unikalių gabumų tose srityse, kur reikia interpretuoti neapibrėžtas situacijas, priimti sprendimus remiantis vertybėmis, o ne tik logika.

Be to, gebėjimas derinti technines žinias su socialiniais, kūrybiniais įgūdžiais – tai tikrasis receptas sėkmei.

Todėl vietoj vienpusiško minkštųjų įgūdžių aukštinimo, svarbu ugdyti visapusišką asmenybę, pasirengusią nuolatinei adaptacijai.

Taip išsaugosime žmonių konkurencingumą bei unikalumą ir ateities darbo rinkoje“, – sako „Emplonet“ IT padalinio vadovė.