Ar produktas tikrai ekologiškas? Nauja direktyva apsaugos vartotojus nuo klaidingos informacijos

Už tokį naujos direktyvos pasiūlymą gegužės pradžioje Europos Parlamente surengtame balsavime pasisakė dauguma narių.

Ko turės imtis Lietuvos gamintojai, jei įsigalios naujos taisyklės, priklausys ir nuo jų ambicijų, tikina tvarumo ekspertai.

Remiantis Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive), gamintojams būtų draudžiama naudoti bendrinius aplinkosauginius teiginius, jei jie nėra pagrįsti įrodymais, taip pat naudoti kitas klaidinančias praktikas, pavyzdžiui, teigti, kad visas gaminys yra tvarus, jei tokia tėra tik jo dalis.

Įstatymų leidėjai taip pat pasiūlė draudimą remtis anglies dioksido (CO2) kompensavimo teiginiais, kaip „neutralus CO2“, nes tai nenurodo įmonės tvarumo ar racionalaus pranašumo prieš konkurentus.

Įprastai toks teiginys reiškia, kad gaminant ir naudojant produktą sukuriamas poveikis aplinkai yra kompensuojamas (vadinamasis anglies kompensavimas) – daromas poveikis nėra mažinamas, tiesiog už jį sumoka gamintojas.

„Europos Parlamento sprendimas dėl klaidinančių etikečių draudimo yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti vartotojus nuo klaidingos informacijos ir paskatinti įmones matuoti savo poveikį aplinkai bei investuoti į tvarumą.

Naujoji direktyva užtikrins, kad vartotojai gautų skaidrią informaciją apie gaminį ir nesusidurtų su žaliuoju smegenų plovimu, tuo tarpu gamintojams toks sprendimas padės teisingai ženklinti savo gaminius ir atskleisti poveikį aplinkai“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė Gintarė Laukytė.

Jos teigimu, Europos Sąjungos (ES) komisija ėmėsi konkrečių veiksmų kovoti su žaliuoju smegenų plovimu, siekdama padėti įmonėms nustatyti, išmatuoti ir sumažinti prekių ir paslaugų poveikį aplinkai, tam jau parengtos gairės ir metodika.

„Tokios aiškiai numatytos taisyklės ir reglamentavimas padės visoms šalims: gamintojai turės aiškias procedūras, kaip skaidriai deklaruoti ir pristatyti savo gaminius, vartotojai supras kokias prekes renkasi, o prižiūrinčios institucijos turės aiškias taisykles, kaip tikrinti gamintojų produkciją ir jos ženklinimą.  

Naujoji direktyva, be abejo, atneš daugiau aiškumo ir taisyklių, bei bus ypatingai naudinga vartotojams, kurie renkasi įvairius produktus“, – sako G. Laukytė.

Palaiko skaidrų produktų žymėjimą

Pasak pakuočių gamintojų, žaliųjų teiginių ribojimas gaminių etiketėms gali paskatinti pokyčius gamyboje – gamintojai gali ieškoti būdų, kaip pagrįsti norimus skelbti tvarumo teiginius ant produktų pakuočių.

„Spaudos pramonėje jau yra naudojama sertifikuota tarptautinė poveikio aplinkai vertinimo metodika „ClimateCalc“.

Pakuotė, kurios anglies pėdsakas buvo įvertintas, gali būti žymima sertifikuotais ženklais. Analogiškai gamintojai taip pat gali įvertinti savo gaminių poveikį aplinkai, pasirinkdami skaičiuoti ir deklaruoti duomenis pagal šiuo metu pripažįstamus tvarumo standartus.

Tai padėtų pagrįstai žymėti produktus, skaidriai deklaruoti savo poveikį aplinkai ir išvengti vartotojų klaidinimo“, – teigia „Aurika“ Produktų atitikties ir vystymo skyriaus vadovė Jurgita Ramonienė.

Pasak jos, galėtų atsirasti ir valstybės institucijų nustatyti tvarumo ženklai, kuriuos galėtų naudoti visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio ar finansinių galimybių.

„Kol kas nėra aišku, kaip bus įgyvendinama nauja direktyva – kaip bus vykdoma priežiūra ir paskirstytos atsakomybės.

Tikimės, kad priimti sprendimai ne tik apsaugos vartotojus nuo klaidinančios informacijos, bet ir suteiks galimybes gamintojams persiorientuoti išvengiant neigiamų verslui pasekmių, taip pat skatins įgyvendinti tvarumo iniciatyvas kiekvienam pagal turimas galimybes“, – sako J. Ramonienė.

Planuojama, kad Žaliųjų teiginių direktyva įsigalios jau kitais metais, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2027-ųjų, kol visos ES šalys narės pradės pilnai taikyti naująsias taisykles.

Pašnekovai sutaria, kad tvarumo strategijų bei iniciatyvų ateityje, tikėtina, daugės.

„Šių metų pradžioje įsigaliojus Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvai (angl. CSRD) didžiajai daliai įmonių nuo 2025-ųjų bus taikoma prievolė rengti tvarumo ataskaitas.

Tai leis tiksliau ir skaidriau vertinti verslo pastangas tvarumo srityje, o savo ruožtu tvaresnis verslas gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Panašu, kad ir reglamentuotas produktų tvarumo ženklinimas leis gaminiams skaidriai konkuruoti tarpusavyje“, – teigia „Aurika“ atstovė.

Svarbi ir vartotojų edukacija

Pasak G. Laukytės, planuojami pokyčiai gaminių etiketėms gali paskatinti gamintojus iš esmės peržiūrėti verslo strategijas.

„Žinoma, įsigaliojus Žaliųjų teiginių direktyvai dalis gamintojų gali nuspręsti tiesiog pakeisti gaminių pakuotes ir nesiekti įrodyti skelbiamą informaciją, kurios galbūt net nėra galimybės patvirtinti – gaminys nėra ir negali būti tvarus, kaip buvo skelbiama iki šiol.

Tuo tarpu kiti gamintojai pasinaudos galimybe įtraukti tvarumo aspektus į savo verslo strategiją ir iš esmės imtis pokyčių.

Pavyzdžiui, parengtos Poveikio aplinkai Deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration, EPD) leidžia skaidriai pamatuoti gaminio daromą poveikį aplinkai ir imtis konkrečių aspektų gerinimo, kad šis poveikis būtų kuo mažesnis“, – sako pašnekovė.

Kalbant apie tvarumo ženklinimą gaminių etiketėse, G. Laukytė pabrėžia, kad šiuo atveju itin svarbi tampa ir vartotojų edukacija, prie kurios turi prisidėti ne tik valstybinės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir pats verslas.

„Nors visuomenėje vis dar trūksta žinių apie tai, ką reiškia atitinkami ženklinimai ir kaip įvertinti, ar produktas iš tiesų yra tvarus, pastaruoju metu pastebime augantį visuomenės susirūpinimą aplinkosauginėmis problemomis.

Vartotojai vis įdėmiau vertina gamintojų pristatomą informaciją, taigi gamintojai, siekdami išlaikyti reputaciją ir konkurencingumą rinkoje, neišvengiamai privalės rūpintis ne tik skaidriu ženklinimu, bet ir produktų bei pačios įmonės tvarumu iš esmės“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.