Ar mieliau skaitome popierinę spaudą, ar nardome internete?

Viktorija MALINOVSKĖ, bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ personalo vadovė

Manau, popierinių laikraščių, žurnalų, knygų mažės, nors labai to nenorėčiau. Bandžiau ir aš pereiti prie elektroninių knygų, bet nepatiko, tai grįžau prie popierinių. Darbe mieliau perverčiu popierinius laikraščius, kuriuos įmonė užsisako. Žurnalus taip pat popierinius skaitome su vaikais. O internete nemėgstu skaityti, nebent užkabina koks nors straipsnio pavadinimas. Darbe gana daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, tai namie norisi akis pailsinti, rankas atlaisvinti.

Priklausomai nuo nuotaikos skaitau arba ugdomąsias knygas, arba romanus. Būna, ugdomoji nesiskaito, nors tu ką. Paimi į tarpą romaną, tada lengviau skaitosi ir kitos knygos.

Nesu fanė, kad kasdien turėčiau perskaityti po pusę knygos. Bet jeigu pasiimu įdomią, galiu ir per naktį skaityti, nors ryte į darbą.

Viačeslavas KARMANOVAS, Klaipėdos turgų direktorius

Ant mano stalo visada miesto dienraščiai. Tik skaitydamas „gyvą“ popierių gali įsidėmėti, ką autorius nori pranešti ar pasakyti pašnekovas. Laikraščiuose labai domina straipsniai apie tai, kas vyksta mieste. Žinoma, jeigu iš ryto negaunu laikraščio, tada lendu į elektroninę erdvę. Bet nesusikaupiu - iš dešinės pusės viena reklama, iš kitos kita. Tik kuo nors susidomiu, vėl siūlo ką nors pirkti. Mano prioritetas - „gyvas“ laikraštis.

Su knygomis jau kitas dalykas. Šiuo metu gera knyga brangiai kainuoja. Be to, nežinai, ar ji tikrai patenkins tavo poreikius. Todėl jas stengiuosi skaityti planšetėje. Dar prisimenu tuos laikus, kai už 20 kilogramų priduotos makulatūros gaudavai talonėlių ir galėdavai nusipirkti deficitinių knygų. Dabar ne tie laikai, deficitų nebėra, knygų įvairovė tokia, kad sunku pasirinkti.

Mėgstu skaityti fantastinę, nuotykinę literatūrą, tokią, kuri gali šiek tiek atitraukti nuo gyvenimo kasdienybės.

Indrė BUTENIENĖ, Savivaldybės darbuotoja motinystės atostogose

Dabar, kai turiu lėliuką, geriau viską skaityti telefone. Kol eidavau į darbą, skaitydavau ir popierinę spaudą, o dabar viskas internete. Popierinės spaudos neprenumeruojame jau gal kokius 5 metus. Dabar dar kartais nusiperku, bet labai retai. Ir nepasiilgstu, nes jau pripratau prie interneto. Žinoma, kai nueini pas gydytoją, būna pridėta žurnalų, laikraščių, smagu pavartyti belaukiant.

Man straipsnius patogiau ir įdomiau skaityti internete, nes ten naujienos nuolatos keičiasi. O tai, kas pasirodo spaudoje, dažnai jau būni perskaitęs internete.

O knygas mes nuolat perkame: ir vaikai, ir mano vyras, ir aš. Namie turime didelę biblioteką atskirame kambaryje. Knyga - arba meno kūrinys, arba informacijos šaltinis, ji yra vertybė.

Skaitau istorinius romanus, politines, istorines knygas, apie keliones, vyras - daugiau psichologines, vadybos, vaikai pagal savo amžių - kas Harį Poterį, kas ką nors kitką. Manau, kad knygos dar kurį laiką išliks.

Antanas RAGALIAUSKAS, bendrovės „VMGcorp“ technikos direktorius

Popierinį skaitau tik vieną respublikinį laikraštį - „Lietuvos rytą“, o visa kita - internete. Žinokite, visai smagu pavartalioti tą popierinį daiktą. Gal tai tiesiog įprotis. Kažkaip visiškai pereiti į internetą nesinori. Kartais laikraštis patogiau nei žiūrėti į kompiuterį akis įbedus.

Knygų internete neturiu laiko skaityti. Čia kitas klausimas - tai darau gyvai, tiesiai iš lentynos. Ir skaitau daugiausia technines knygas. Tokia mano specialybė ir mano darbas toks. Praėjo tie laikai, kai galėdavau atsipalaiduoti, skaityti romanus, dabar tam visiškai neturiu laiko. Jaunystėje skaitydavau ir apie meilę, apie viską. Man labai patikdavo visokie detektyvai.

Vida BORTELIENĖ, žurnaliste dirbusi 27 metus

Širdis dar suvirpa tą dieną. Seku visų kolegų darbą. Net tarptautinius įvykius stebiu pagal tai, kaip dirba žurnalistai, kaip įvykis pateikiamas. Laikraščių neskaitau. Žurnalais dalinamės šeimos rate.

Savo butą užleidau ukrainiečiams. Mes gyvename sodyboje. Reikėjo jį išvalyti, tai pusę savo bibliotekos knygų išmečiau, kad ir kaip skaudėjo širdį. Nešiau per tris kartus. Žurnalų turbūt tonas išmečiau. Palikau tik klasikos kūrinius. Negalėjau išmesti naujų detektyvų, kuriuos per dešimt metų sukaupiau. Palikau gal 50 naujausių detektyvų kietais viršeliais, plonais išnešiau. Atsisakiau ir savo profesinių knygų, pasilikau tik lotynų kalbą.

Dabar prieš miegą pradėjau skaitinėti senas knygas, nes dalį knygų parsivežiau į sodybą. Naujų knygų jau nebepirksiu, jos labai brangios, nebent ką nors anūkei. Dabar mano naujausios knygos iš vaikų literatūros, tos, kurių jai reikia mokykloje. Labai stebiuosi, kai vaikų literatūroje randu kokių nors nesąmonių, tuščių pasakojimų, ir labai pasidžiaugiu, kai atrandu ką nors gero.

Kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, nebesinori ir skaityti. Dar kokį filmą pažiūriu, o šiaip būnu daugiau lauke nei kambaryje. Išeinu pasivaikščioti su šunimi ir aprimstu.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Tarybos narys

Labai daug informacijos ieškome internete, bet iš principo užsisakome popierinius laikraščius. Ir rytinis kavos puodelis geriamas skaitant pagrindinius miesto ir šalies laikraščius. Kol kas rašytinės spaudos mes neišduodame, o internetu, žinoma, naudojamės. Ten netgi per daug informacijos.

Su knygomis dabar mažiau draugauju nei jaunystėje. Tada labai daug skaičiau. Fantastinė, mokslinė literatūra buvo mūsų arkliukas. O dabar daug darbų, trūksta laiko. Bet vis tiek neseniai per kokias keturias dienas prarijau septynis britų rašytojo Džefrio Arčerio detektyvinio romano tomus. Turėjau didelį malonumą. Bet, žinoma, nėjau į darbą, atostogavau.

Namuose turiu didžiulę biblioteką. Mano darbo kambarys pilnas knygų. Visa tai ateičiai. Galvoju, kai baigsiu tarnybą mieto Taryboje, bendrovėje „Klaipėdos monolitas“, tada skaitysiu.