Ar atostogų malonumai aplankė visus?

O kaip vasarą praleido mūsų mieste įsikūrę karo pabėgėliai iš Ukrainos? Ar žodis „atostogos“ nėra skaudžiai veriantis širdį žmonėms, kurių tėvynę niokoja įsibrovėlių karinės atakos, kasdien vyksta bombardavimai ir žūsta nekalti žmonės?

VE.lt pakalbino Klaipėdoje įsikūrusius ir gyvenančius ukrainiečius. Ką jiems reiškia atostogos? Kaip jas praleisdavo gyvendami Ukrainoje dar iki karo? Ar pavyko nors trumpam pajausti atostogų nuotaiką gyvenant čia, Klaipėdoje?

Senjorai Serhejus ir Irina: "Į Klaipėdą kartu su šeima atvažiavome praėjusią žiemą. Esame iš Černihivo srities. Abu jau pensininkai, tai mums kiekviena diena kaip atostogos. Aišku, kad labai neramu dėl Ukrainos, ten likusių giminių ir pažįstamų, todėl ir mintys nėra labai šviesios. Dėkui Aukščiausiajam, kad dar krutame, didelų ligų neturime, tai stengiamės nesėdėti namie prie televizoriaus, o kiek įmanoma daugiau vaikščioti po jūsų gražų miestą. Kai tik geriau jaučiamės, tai vaikštome po šalia esantį parką, pasėdime ant suoliuko prie tvenkinio, kai saulutė šviečia. Vyras, aistringas žvejys, turguje meškerę nusipirko, tai kartu einame žvejoti. Jis į plūdę žiūri, o aš gamta gėriuosi. Man labai patinka būti gamtoje. Kai buvome jaunesni, tai visada per atostogas su palapinėmis į gamtą važiuodavome. Tada ir kompanija draugų linksma buvo. Gal pusę Ukrainos upių ir ežerų esame išmaišę. Po dvi savaites palapinėse gamtoje gyvenome ir buvo gerai.

Jūsų miestas labai gražus. Vasarą padaugėjo žmonių, jaučiasi, kad kurortas prie jūros. Labai patiko šventė, skirta jūrai. Su vyru visas dienas vaikščiojome po įvairius renginius, daug nemokamų koncertų buvo. Net savo senus pažįstamus iš Ukrainos sutikome. Daug metų buvome nesimatę, labai netikėta ir malonu. Jie čia savo gyvenančių vaikų aplankyti buvo atvažiavę.

Jelena Gončar: „Mes jau antrą vasarą sutinkame Klaipėdoje. Pernai nebuvo nei noro, nei laiko galvoti apie malonius dalykus. Su vaikais glėbyje bėgome iš karo zonos Donecko srityje. Viskas apsivertė aukštyn kojom. Teko gyvenimą pradėti nuo nulio. Geri žmonės padėjo įsikurti Klaipėdoje su dviem vaikais. Nuolatinė įtampa, stresas, ašaros. Visa tai padarė savo, reikėjo gydytojų pagalbos. Gyvenimas po truputį susitvarkė. Žiemą pradėjau dirbti parduotuvėje. Atsirado nuolatinės pajamos, vaikai pradėjo lankyti mokyklą Klaipėdoje. Tai ši vasara jau buvo kitokia. Kelis savaitgalius leidom sau paiškylauti. Su pažįstamų ukrainiečių šeima lankėmės Nidoje. Labai patiko Nidos gamta, kopos. Fantastiškas grožis, tik kainos labai kandžiojasi. Dar su išnuomotais dviračiais iš Klaipėdos važiavome į Palangą. Irgi labai smagi kelionė. Didžiausias apdovanojimas tokiomis akimirkomis yra vaikų šypsenos ir juokas. Kai gyvenome Donecke, dar su labai mažais sūnumis atostogavome Odesoje. Jie gal ir nelabai prisimena, bet turėjome dviejų savaičių atostogas pas savo giminaičius. Maudėmės Juodojoje jūroje, daug pramogavome. Geri laikai buvo. Dabar likimas lėmė, kad laikinai gyvename prie Baltijos jūros, kurią su vaikais irgi labai mylime.“

Halina Šato: „Gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Su buvusiu vyru kurį laiką pasiturimai gyvenome Kyjivo srityje. Abu turėjome gerai apmokamus darbus farmacijos srityje. Atostogos mūsų šeimoje visada buvo šventas dalykas. Vaikų neturėjome, tai galėjome daug keliauti po įvairias šalis. Atostogavome Turkijoje, Egipte, Meksikoje. Aplankyta Graikija, Kroatija, Italija, Ispanija, Prancūzija ir daug įdomių šalių. Dažniausiai keliaudavome lėktuvais, nes greita ir patogu. Dar prieš tą nelemtą karą mūsų keliai išsiskyrė, aš išvažiavau dirbti į Slovakiją. Ten dirbau ir gyvenau beveik 3 metus. Ir dabar su draugu ten gyvename, tik šiuo metu esu atvažiavusi aplankyti į Klaipėdą savo mamos ir sesers. Jos čia nuo karo pradžios prisiglaudė. Kvietėme į Slovakiją, bet jos pasuko į Lietuvą. Taip ir išėjo, kad šiuo metu atostogaujame čia. Man Klaipėda patinka, nors čia dar tik dvi savaites esu. Bet jau buvome Jūrų muziejuje, plaukėme keltu, vakarieniavome restorane ant vandens. Įdomus ir jaukus miestas, tik kalnų nėra, kaip pas mus Slovakijoje“, - juokauja Halina.

Stefania ir Stepanas: „Mes esame studentai, tai mums nuolat atostogos. Dabar gyvename tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Vasarą Klaipėdoje smagiau, žiemą - Vilniuje. Labai mėgstame keliauti. Šią vasarą su draugų iš Lietuvos kompanija išmaišėme Estiją, Latviją. Buvome Rygoje, Taline, mažesniuose miesteliuose. Labai panaši kultūra bei maistas, kaip ir Lietuvoje. O alus tai Vilniuje skaniausias ir pigiausias. Buvome šią vasarą ir iki tėviškės nuvažiavę. Autobusu pasiekėme Ukrainą, bet labai varginanti kelionė. Aplankėme savo tėvus. Jie gyvena netoli Vinicos. Dabar ten ramiau, bet nemažai mūsų pažįstamų kariauja už Ukrainą. Labai jaudinamės dėl jų ir laukiame, kad kuo greičiau karas baigtųsi mūsų pergale. Mums gražiausias Ukrainos miestas - Lvivas. O Lietuvos - Klaipėda. Mes nepataikaujame. Tikrai čia jaučiasi laisvės dvasia, nors žiemą čia nėra daug ką veikti.“

Evgenija: „Vaikeli, man atostogos prasidės, kai Dievulis pašauks ir Ukraina laimės. Nebe tas amžius, kad apie atostogas galvočiau. Mano atostogos - nueiti iki vaistinės ir į parduotuvę. Dar kai jaunesnė buvau, tai daug dirbome ūkyje. Veždavo į eskursijas dažnai. Daug buvusios Sovietų Sąjungos šalių apkeliavome. Dar chore dainavau, tai irgi daug išvykų buvo. Dabar laiko turiu daug. Žiūriu televizorių, klausausi radijo, mėgstu kryžiažodžius spręsti. Kai jėgų yra, sekmadieniais iškepu pyragėlių su mėsa. Čia mūsų sena tradicija. Lietuviai labai malonūs žmonės. Mandagūs, kultūringi, šviesiais veidais, bet vis tiek labai į Ukrainą traukia. Ten mano tėvų kapeliai, noriu, kad mane irgi Ukrainos žemelė priglaustų“, - graudinasi Evgenija.

Tamara ir Radionas: „Mūsų šeima šią vasarą turėjo puikias atostogas. Klaipėda yra puikus atostogų miestas su nuostabiais pliažais ir viliojančia jūra. Kartu su vyru turime darbus. Pavyko susiderinti atostogų grafikus ir kartu su vaikais praleidome tris šaunias savaites. Vieną savaitę buvo labai geri orai, kaip ir pas mus, pietinėje Ukrainoje, tai tiesiog lepinomės prie jūros. Vaikai su vyru žaidė paplūdimio žaidimus, pramogavo, aš ramiai skaičiau knygas. Labai įsiminė jūsų pajūrio kvapas, niekur kitur nesu tokio svaiginančio kvapo užuodusi. Turime automobilį, tai kitos dvi savaitės buvo skirtos kelionei po Lietuvą ir Lenkiją. Aplankėme daug gražių gamtos vietų. Nakvojome prie įspūdingo grožio ežerų, lankėmės Kaune, Varšuvoje, Krokuvoje. Labai patiko kelionė. Pastebėjome, kad kainos Lenkijoje mažesnės, bet Lietuvoje ramiau ir jaukiau. Dar gyvename kelionės įspūdžiais. Jeigu galimybės leis, žiemą planuojame važiuoti į kalnus. Labai norime išmokti leistis nuo kalnų su slidėmis. Ech, atostogos visada yra geras dalykas, bet dabar jau laukia ruduo ir darbai.“

Valstybės duomenų agentūros statistiniais duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki šių metų rugpjūčio Klaipėdos regione yra užsiregistravę 12 099 karo pabėgėliai iš Ukrainos.