Apie dėmesį, kuris prastesnis net už gaidelio

Tad verčiau susipažinkite su garsiuoju gaideliu. Jis nedidelis, paprastai iki 4-7 centimetrų. Kilęs iš Pietryčių Azijos. Mėgsta gyventi vienas. Gyvena... vandenyje.

O lotyniškoji jo pavardė yra Betta Splendens. Tie, kurie turėjo bent mažiausią sąlytį su akvariuminėmis žuvytėmis, jau suprato: gaidelis ir yra vienas populiariausių mūsų akvariumų gyventojų.

Dabar apie dėmesį. Mokslininkai-ichtiologai dar prieš dešimtmetį nustatė, kad žuvytė, gaideliu vadinama, sutelktą dėmesį geba išlaikyti ne ilgiau nei devynetą sekundžių.

Net jei tai skaniausia ir pati mylimiausia jų kirmėliukė, po devynių sekundžių ji jiems nebeįdomi. Nesunku tai patikrinti, nes kas Lietuvoje turi akvariumą, dažniausiai turi ir žuvytę gaidelį.

Bet įdomesnė mums yra antroji tyrimo dalis. 2000-aisiais, kuomet buvo tiriama, kaip ilgai neblaškomą dėmesį geba išlaikyti dvikojis primatas Homo sapiens (t.y. žmogus), nustatyta: 12 sekundžių. Bandymas ne vienąsyk pakartotas ir pernai.

Rezultatas nustebino – 8 sekundės. Tik aštuonios! O paskui tas H.sapiens pradeda mąstyti apie kitus reikalus: apie laukiančius darbus arba apie norą pavalgyti, išgerti. Arba (dažniausiai), kad būtų gerai kažkaip su kažkuo giminę pratęsti. Ir t.t.

Išvada: žuvytė gaidelis dėmesį jau geba išlaikyti ilgiau nei šiuolaikinis pilietis. Rezultatas – ne mūsų naudai: suprastėjo dėl to, kad dabar jau net daugybos lentelės nebereikia (nes po ranka ir telefonas, ir kompiuteris). Savarankiškai galvoti aptingome.

Ir naujų žinių mums nebereikia: nes, kai reikės, įjungsim googlą. Arba „paskambinsim“ dirbtiniam intelektui. (Tokio „išradingumo“ pasekmės šią savaitę išlindo „Lietuvos ryto“ internetinėje versijoje: rašydamas apie pasaulio šachmatų čempionatą, dirbtinis protas skaitytojams pranešė, kad „...kinas D.Lirenas pasaulio reitinge yra... trečias, o štai rusas J.Nepomniaščis – net trečias“. Net žuvytė gaidelis būtų geriau sureagavęs suredagavęs. Bet gi ne apie reakcijas čia mes, o apie... dėmesio koncentraciją.

Kas tai yra? Ar reikalinga? Kodėl vis skaudžiau suvokiame, kad didėjančiu pagreičiu prarandame gebėjimą ne tik dėmesį išlaikyti, bet ir mintis koncentruoti. Kas vyksta?

Tik subtiliausieji specialistai yra girdėję JAV šachmatininko Polo Morfio pavardę.

Geriausias pasaulyje jis buvo seniai: 1858-1861 metais. Tačiau istorijon įsirašė kaip vienu metu žaidęs simultaną su 78 priešininkais. Ir nė karto į lentą nepažvelgęs! Drįstu teigti, kad sportu tik sąlyginai ši veikla pavadinta – geriau tiktų kaip įtempto dėmesio ir didžiulės proto koncentracijos pavyzdys.

Tačiau žinau: daliai net iki šios pastraipos rašinį įveikusių skaitytojų tolesnio dėmesio (ar jo koncentracijos) gali pritrūkti. Todėl žurnalistai turi paslapčių, leidžiančių jūsų dėmesį dar kiek „patempti“. (Vienas tokių – pasakojimas apie paslaptingą gaidelį).

Bet paskui dėmesys atbunka. Tada imi ir papasakoji apie šachmatininką. O dabar jau reikia konkretaus patarimo, kad skaitytojo dėmesį vėl prikeltumėm. Reikia? Vadinasi, bus! Ir jokios paslapties čia nėra: tik atpasakojimas to, kad šiandienos lietuviai – baisiai užimti žmonės – neteisingai daro.

Ir jūs (žinoma, ir aš) susidėliojame prioritetus: kokį darbą reikia pirmiausia pabaigti. Tačiau rūpi – taip, kad net delnai niežti – vis sugrįžti ir prie tų atidėtųjų. Nuolat prie jų grįžti ir protas, ir sąžinė liepia.

Tačiau vis vien visko nebesuspėjame. Ir dėl to imame nervintis – sveikatą sau gadinti. Todėl reikia laikytis – tikiu, kad nuo šiol tik taip ir darysite – vienintelės taisyklės: ant stalo (gal galvoje, o gal ir į stalčių įsidėti) turite tik tris darbus.

Apie visus kitus teks pamiršti. Kad nuobodulys (ir sąžinė!) jūsų nenukankintų, tuos tris darbus galite vieną su kitu kaitalioti. Ir – kuomet vieną iš tų trijų pasirinktųjų pagaliau baigsite – tik tuomet galite ant stalo išsitraukti ketvirtąją užduotį. Dabar vis vien jau liks trys. Ir procesas paspartės. Tarsi, nieko naujo. Tačiau pažįstų ne vieną pilietį, būtent taip išsivadavusį nuo darbų lavinos. Pakartosiu: vienu metu – ne daugiau nei trys darbai!

Dabar – dar sakiniai minčių koncentracijos esmei pagauti. Dėmesys sutelkiamas tuomet, kai mintis aiškiai ir ryškiai nukreipiama į vieną iš kelių šalia esančių objektų. Tik – į vieną! Geriausiai tai žino sportininkai: jei jie vos akimirksniui nukrypsta nuo minties apie sportą, rezultatas tampa blogesniu. (Apie ką tie „Žalgirio“ krepšininkai galvojo?).

Jaučiu, kad jūsų dėmesys jau ima slūgti. Tad dabar privalu vėl jį suaktyvinti.

Pripažinkite sau tyliai, kaip jūs elgiatės, kai susipykstate su šeimos nariu: A) bandote išsiaiškinti „čia ir dabar“; B) nusiraminate ir pasikalbate; C) aprėkiate šeimos narį, ir viską greitai pamirštate.

Teigiami atsakymai į klausimus A ir C rodo, kad psichologinė pagalba ar bent jau tinkama literatūra būtų jums naudinga. Jei „varnelę“ padėjote tik prie atsakymo C – tai patvirtina, kad esate tikras lietuvis: karštakošis bet... šeimos žmogus.

Tačiau. Įgaliojimų jausmus (o gal net jūsų psichinius nuokrypius) komentuoti mums niekas nesuteikė: į psichoterapeutų ar psichologų valdas per jėgą nesibrukame. Tačiau specialioji literatūra ligų ieškantiems visuomet ateina į pagalbą. Tad rašinio gale – protingų žmonių ir specialistų patarimai, kuriuos pavyko „sužvejoti“ ganėtinai drumstame dėmesio koncentracijos tvenkinyje.

Kodėl drumstame? Ogi todėl, kad vienas rimtas LT gydytojas štai kokį patarimą duoda: „Negalima atsisėsti prie stalo ir laukti, kol koncentracija pas jus ateis, mintis reikia treniruoti, kaip ir raumenis..“ Tarsi gerai, bet... nieko naujo. Todėl jaučiame pareigą tokius „patarimus“ konkretizuoti.

Išlaikyti aiškų ir koncentruotą protą padeda aplinka. Svarbu ir tinkama kėdė, ir patogus stalas. Grynas oras svarbu. Naujų minčių ir idėjų padeda rasti miškas ar jūra.

Vengti reikėtų saldžių konditerijos gaminių ir „burbuliuotų‘ gėrimų. Po ilgų diskusijų pripažinta: koncentruoti protinę veiklą padeda kava: tik svarbu neperdozuoti.

Bendrajam išsilavinimui dar turėtumėte žinoti, kad egzistuoja nevalingas dėmesys (jį gali sukelti automobilio sirena), valingas dėmesys (jam – nelabai įdomiam – palaikyti reikia valios pastangų) ir – savaiminis (pagal išankstinį tikslą, pastangų nereikia).

Nenuliūskite, sužinoję, kad mūsų dėmesys svyruoja kas 2-4 sekundes, o didžiulėmis valios pastangomis išlaikyti dėmesį galima ne ilgiau nei 20-30 minučių.

Beje, ar dažnai pametate daiktus? Sako, kad problemos nuo to ir prasideda...