Apie 50 procentų jaunuolių pripažįstami netinkamais karo tarnybai

Kasmet tarp karinę tarnybą atliekančių karių merginos sudaro 3-4 proc. Beje, karo laivuose šauktinių jau seniai nebėra.

Lietuvos kariuomenė neneigia, kad palyginti dabarties statistiką su pirmaisiais metais, kai buvo atnaujintas šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) 2015-aisiais, šaukiamojo amžiaus jaunuolių, dėl sveikatos būklės tinkamų tarnybai, yra sumažėję.

2015 metais 66 proc. jaunuolių buvo pripažinti tinkamais tarnybai, o vėliau šis procentas tendencingai mažėjo kasmet. Vertinant pastarųjų trejų metų statistiką, vidutiniškai apie 50 proc. jaunuolių yra pripažįstami netinkamais tarnybai.

„Kariuomenė - visuomenės dalis, todėl kokia yra visuomenę sudarančių piliečių sveikata, tokia ir į kariuomenę ateinančiųjų karo prievolininkų fizinė ir psichologinė sveikata“, - sako kariškiai.

Į klausimą, ar gali šaukiamojo amžiaus jaunuolis iš anksto pasitikrinti sveikatą ir kur, kad žinotų, ar bus tinkamas kariuomenei, kad galėtų planuoti savo gyvenimą toliau, kokius dokumentus jis turi gauti ir kiek laiko jie galioja, kariškiai atsakė trumpai: "Jaunuolių, atrenkamų karo tarnybai, sveikatos būklę vertina ir tinkamumą tarnybai nustato tik Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba.

Tinkamų buvo pusė

Praėjusiais metais tinkamais į NPPKT pripažinti apie pusė karo prievolininkų iš visų patikrintų Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijoje.

Pasak kariškių, stebima tendencija gali būti siejama su pastarųjų metų iššūkiais - pasauline COVID-19 pandemija, ekstremaliąja situacija, paskelbtais karantinais bei iš to kylančiomis problemomis, iš kurių ryškesnė - psichologinė.

Tai pat karo prievolininkai pripažįstami netinkamais tarnybai ir dėl terapinių, chirurginių-traumatologinių ligų. Dalis jaunuolių pripažįstami netinkamais dėl kelių vienu metu esančių ligų arba ekspertizės metu nustatytų ūmių ligų, dėl kurių tarnyba atidedama.

Į klausimą, ar į kariuomenę imami ir silpnaregiai, kariškiai atsako, kas visi atvejai yra unikalūs, todėl labai sunku visiems suvienodinti netinkamumo ribas. Yra patvirtinta karių sveikatos tikrinimo tvarka, kurioje apibrėžti visi tinkamumo ar netinkamumo kriterijai - ligos, traumos, regėjimo sutrikimo laipsniai ir kt.

Mažai, bet merginų yra

Merginos į tarnybą nėra šaukiamos privalomąja tvarka, o pasirinkusios savanoriškai atlikti tarnybą į ją atrenkamos bendra tvarka.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių merginų skaičius išlieka gana stabilus - kasmet 3-4 procentai.

Klaipėdoje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Tomas Auželis sako, kad batalione NPPKT šiuo metu atlieka tik 6 merginos. Per pirmą šaukimą jam praėjus eiti vado pareigas merginų buvo 26, o per antrą ir trečią - po 6.

Uniforma nieko nekeičia

Būsimi NPPKT kariai, prieš patekdami į kariuomenę, tikrinami Karinės medicinos ekspertizės, kurios dalis yra psichologiniai testai. Yra tiriamas jų intelektas, asmeninės savybės, atliekamas struktūruotas interviu ir vertinama jo psichologinė savijauta tuo metu - ar jis tinkamas, ar gali tarnauti, ar gali atlikti pareigą.

Kalbant apie netinkamumo atvejus, pastebima, kad būsimasis karys, galima sakyti, atsineša į patikrinimo komisiją ar tarnybą ir savo gyvenimišką dalį. Tai gali būti santykių problemos, pačioje tarnybos pradžioje gali būti su įtampa ir nerimu susijusios bėdos.

Vėliau, jau tarnybos metu, jaunasis karys visą laiką turi būti ne vienas, veikti skyriuje, būryje - kai kam tai kelia iššūkių. Tačiau problemos yra gyvenimiškos - uniforma jų nepakeičia. „Kokios problemos gyvenime, tokios ir kariuomenėje ar pakeliui į ją“, - aiškina Lietuvos kariuomenės atstovai.

Kodėl laivuose nėra šauktinių

Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui komandoras leitenantas Edvinas Tamošiūnas sako, kad šauktiniai tarnauti į laivus nepriimami, tarp jų jūreivių nėra.

O KJP padaliniuose, kuriuose yra šauktinių, jie tokie patys kaip dragūnų batalione, rengiami pagal tą pačią sausumos programą. Tačiau KJP šauktiniai daugiau mokosi saugoti uostą nei taktikavimo miške.

Jie turi išmokti užtikrinti uosto apsaugą nuo povandeninės diversijos. Tarkime, blogiukas naras atplaukęs gali padėti sprogmenis. Pasak komandoro leitenanto, KJP šauktiniai šiek tiek arčiau jūros traukiami, bet vis tiek nėra tikri jūreiviai, nors ir taip vadinami.

Anksčiau šauktinių būdavo ir laivuose. "Laivai yra gana nauji, kompiuteriai nauji, naujos technologijos, kurios brangiai kainuoja. O šauktinis tris mėnesius mokosi, kaip ginklą išardyti, užsivilkti uniformą ir kaip atiduoti pagarbą.

Lieka tik šeši mėnesiai. Mokyti jį tų visų subtilių techninių dalykų laive lieka per mažai laiko. O ims šauktinis ir sulaužys įrangą už 5 mln. eurų, ką tu iš jo paimsi? Žvalgybos įranga kainuoja didžiulius pinigus.

Kadangi sutrumpėjo šauktinių tarnybos laikas, mes nutarėme, kad būtų per didelė prabanga leisti šauktinius prie brangių įrenginių. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų vadai pradėjo vengti šauktinių", - pasakojo E. Tamošiūnas.

„Senukai“ atbėga greičiau

Kažkokių ypatingų reikalavimų KJP šauktiniams nekeliama. Tinka visi, kurie gali eiti karo tarnybą ir yra perėję medicininę komisiją. „Visi, kurie ateina pas mus tarnauti, yra tinkami, tad į jų sveikatos reikalus mes nebesigiliname.

Kartais būna numatyti tam tikri apribojimai, t. y. kad kažko karys negali daryti, pvz., ar kelti, ar susilenkti, į tai atsižvelgiama, bet iš principo pas mus neturėtų papulti kariai su dideliais apribojimais“, - teigia E. Tamošiūnas.

Pasak karininko, šauktiniai, turintys labai blogą regėjimą, į KJP nepatenka. Kariams profesionalams regėjimas negali viršyti minus 2,5.

„Kaip buvęs kuopos vadas galiu pasakyti, kad jaunuolių sveikata pasimatydavo sportuojant. Pavyzdžiui, išbėga štabas, kuriame tarnauja visi, turintys 20 metų stažą, t. y. daugiau kaip 40 metų amžiaus, ir kartu koks nors laivas, t. y. laivo įgula. Kad ir kaip keista, “senukai" tuos 3 kilometrus nubėga greičiau. Tai mus šiek tiek gąsdina.

Aš būdamas 40 metų vis dar galiu padaryti atsispaudimų normą 100 proc. Bet yra jaunuolių, kurie nepadaro net minimumo, ir juos kariuomenė atleidžia iš tarnybos", - sakė komandoras leitenantas.

E. Tamošiūno teigimu, fizinio pasirengimo lygio medicininė komisija netikrina. "Žmogus gali būti sveikas, bet silpnas. Kai reikia bėgti ar daryti atsispaudimus, paaiškėja, kad jis visą vaikystę praleido prie kompiuterio, rankos gyvenime atsispaudimų nejutusios.

Dalis jaunuolių, norinčių tapti kariais profesionalais, negali įvykdyti normatyvų. Jeigu jaunas vyras negali padaryti 35 atsispaudimų, tai jau nekas. Mes, keturiasdešimtmečiai, padarome po 70.

Tokia tendencija matoma ne tik kariuomenėje, bet visoje visuomenėje. Kariuomenė yra jos atspindys. Anksčiau vaikai eidavo į stadioną ir žaisdavo su kamuoliu, o dabar visi sėdi su planšetėmis", - pasakojo pokalbininkas.

Nori, bet sveikata neleidžia

Komandoras leitenantas Vytautas Šakalis nuo spalio pradėjo eiti KJP mokymo centro jaunesniųjų karininkų vadų Mokymo skyriaus viršininko pareigas. Šiuos mokymus lanko norintieji Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) studentai.

„Jeigu LAJM studentas mokosi tik jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, jų sveikata patikrinama minimaliai.

Bet jeigu jie, sakykime, po antrų mokslo metų sudaro sutartį karo prievolei su Krašto apsaugos ministerija, tada jų sveikata išsamiai patikrinama Kaune, Karo medicininėje tarnyboje, taip pat kaip man tikrinama kas ketverius metus. Tikrinama viskas - ir dantys, ir širdis, ir kraujas ir t. t.“, - sakė Mokymo skyriaus viršininkas.

Pasak jo, yra pasitaikę atvejų, kai žmogus nori tapti profesionaliu kariu, mokosi kursuose, rengiasi sudaryti sutartį su ministerija, bet nepereina medicininės komisijos ir būna pripažintas netinkamu karo tarnybai.

„Atėjęs į kariuomenę nebuvau labai stiprus. Bet metus mus pavaikė, mankštas darėme, treniravomės, sportavome, ir viskas buvo gerai. Jaunuoliai, manantys, kad jie yra silpni, neturėtų bijoti kariuomenės.

Prieš pradėdami tarnauti visi šauktiniai laiko kariuomenės fizinio pasirengimo normatyvus. Galima palyginti, kokie jų rezultatai būna pačioje pradžioje ir po 9 mėnesių. Visi jie sustiprėja ir patobulėja“, - kalbėjo V. Šakalis.

Pirmą kartą testą išlaiko ne visi

Dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas T. Auželis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad visi į batalioną atvykę šauktiniai jau būna perėję medicininę komisiją ir pripažinti tinkamais karo tarnybai.

Vado teigimu, per tuos 9 mėnesius tarnybos jie tris kartus laiko karinio fizinio parengimo testus. Jiems reikia daryti atsispaudimus, atsilenkimus ir bėgti tris kilometrus.

Pirmas testas laikomas po kelių savaičių tarnybos, tai būna pirmas jų fizinės būklės įvertinimas. Statistika tokia, kad pirmą testą išlaiko tik apie 20 proc. karių, o tarnybos pabaigoje - 80-90 proc.

Neturi tikslo surinkti supermenus

„Kažkokių ypatingų jaunuolių sveikatos sutrikimų mes nepastebime. Žinoma, jų fizinis parengtumas šiais laikais yra prastesnis. Mūsų tikslas - įvertinti jų būklę ir sustiprinti. Jie tikrai pas mus fiziškai sustiprėja. Šioje srityje matome labai žymų progresą“, - sako dragūnų bataliono vadas.

Paklaustas, ar verta jaunuoliams nerimauti, kad jie jaučiasi esą silpni, o juos gali pašaukti į kariuomenę, T. Auželis atsakė: „Į kariuomenę ateina skirtingo fizinio parengtumo žmonės.

Mes tikrai nekeliame sau užduoties surinkti į kariuomenę sportininkus ir supermenus. Mūsų iššūkis - iš vidutinio šaukiamojo amžiaus jaunuolio išugdyti tikrai gerą karį, kuris įgytų atitinkamų gebėjimų ir galėtų vykdyti tam tikras užduotis.

Mūsų fizinio parengtumo normatyvai tikrai nėra neįveikiami“, - aiškino vadas.

Pulkininkas leitenantas mano, kad jaunuoliai šaukimą atlikti karo tarnybą turėtų vertinti pozityviai. Jeigu jie sėdi prie kompiuterio ir nenori skirti laiko sportui, tai kariuomenė jiems sudaro visas sąlygas ne tik daug ko išmokti, bet ir sustiprėti fiziškai.

Kariuomenė turi specialistų, kurie dirba kaip treneriai - metodiškai. „Ateina naujas šaukimas ir jiems sakau, kad į tuos 9 mėnesius reikia žiūrėti ne kaip į prarastą laiką, bet kaip į naujas galimybes“, - kalbėjo dragūnų vadas.

Karių sveikata stebima

Karių sveikatos būklė dragūnų batalione stebima, bet ligų diagnozėmis ir gydymu užsiima Karo medicinos tarnyba. Pasak vado, batalionas turi medicininės paramos vienetą. Jame būna gydytojas ir visą parą budi sveikatos priežiūros specialistas, t. y. budintis paramedikas.

Procesas vyksta panašiai kaip ir civiliams pirmiausia kreipiantis į šeimos gydytoją. Kariai gali išvykti į gydymo įstaigą, jeigu reikalinga gydytojo specialisto konsultacija. „Jeigu karys skundžiasi sveikata, mes visada ieškome jam pagalbos“, - teigia pulkininkas leitenantas T. Auželis.