300 metų puoselėjama miesto turgaus tradicija

Turgus visada buvo miesto širdis ir pagrindinis traukos objektas. XVIII a. turgavietė buvo įsikūrusi dabartinėje Teatro aikštėje. Aplink turgavietę kūrėsi parduotuvėlės, dirbtuvės, amatininkai, smuklės, gyveno įvairių tautybių žmonės.

Šiais laikais Friedricho turgaus tradicijas tęsia Senasis turgus, į kurį žmonės ateina pirkti, parduoti, bendrauti.

Nenutrūkstanti tradicija

Istorikai nurodo, kad Klaipėda specialiai tam skirtos turgaus aikštės net neturėjo.

Tačiau laikui bėgant turgus užėmė nemažą plotą milžiniškame keturkampyje tarp turgaus halės ir Dangės, tarp Linų svarstyklių ir pakeliamo (Grandinių) tiltelio.

Pažymima, kad neretai čia suvažiuodavo pusės tūkstančio valstiečių vežimų „paradas“.

Visų kelionės tikslas tas pats - Turgaus aikštė, Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Friedricho turgus.

Kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį šioje miesto dalyje užvirdavo turgaus šurmulys.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad nuo 1595 m. Klaipėdos senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki pat XIX a. paprastai tęsdavosi dvi savaites.

Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių.

XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Friedricho miestu.

1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Taip susiformavo vientisa šiandieninio senamiesčio teritorija.

Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Friedricho priemiesčio turgus.

1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su Senamiesčiu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi. Vokiečiai ir toliau jį vadino Friedricho, o lietuviai - Galvijų turgumi.

Šalia turgavietės veikė karčiamų-viešbučių.

1854 metų didysis gaisras nusiaubė didžiąją miesto dalį, tačiau Friedricho turgaus rajonas išliko ugnies nepaliestas.

Dauguma pastatų vėliau buvo perstatyti, rekonstruoti, tačiau tikėtina, kad iš to laikotarpio išliko rūsiai, gal sienų fragmentai.

Friedricho turgaus pirmieji pastatai buvo kuklūs ir saikingi. Tik vėliau, XIX amžiuje, aikštės architektūroje pasirodė puošnesnės, sudėtingesnės formos.

Po 1939 metų aneksijos Galvijų turgaus aplinkoje daug kas pasikeitė. Buvo sudegintos sinagogos, nacionalizuoti žydų namai ir perduoti miesto valdybai.

Didele dalimi pasikeitė aikštės gyventojų sudėtis, nes žydai buvo priversti emigruoti.

Karo metais aikštės viduryje buvo įruošta priešlėktuvinė slėptuvė.

Sovietmečiu namai kapitališkai remontuoti, suprastinti, iš Turgaus aikštės pusės buvę įėjimai užmūryti.

Vietoje buvusio namų kvartalo išaugo didelė turgaus halė.

Bendruomenės šventė

Turgaus sukaktis sutampa su Klaipėdos miesto įkūrimo metinėmis - turgavietės 300 metų jubiliejus minimas ruošiantis Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui.

„Turgus tik 470 metų jaunesnis už Klaipėdos miestą, bet smagu, kad turgaus jubiliejus sutampa su miesto švente. Miestas be turgaus - kaip uostamiestis be jūros, kaip uostas be jūros“, - juokavo renginyje dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak jo, puiki dovana miestui yra matyti gražėjantį ir jaunėjantį turgų.

"Kaip prieš 300 metų, taip ir dabar čia verda gyvenimas.

Prekeiviai parduoda, pirkėjai perka, šypsosi vieni kitiems, bendrauja - tai yra natūrali turgaus atmosfera.

Jokios negandos nepakeis turgaus prekybos tradicijų", - kalbėjo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas.

Pasak jo, norisi, kad miesto širdyje esanti turgavietė taptų ir renginių vieta.

Turgavietės šventės proga Senajame turguje pasirodymą surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečiakursiai studentai, dainavo ukrainiečių atlikėja Iryna Beza ir „Smeltės“ progimnazijos pradinių klasių vaikų choras.

Friedricho restorano virėjai šventės dalyvius vaišino čia pat išvirtu šiupiniu.

Vėliau Senojo turgaus aikštėje vyko festivalio „Jauno teatro dienos“ 10-ojo gimtadienio šventė.

Scenoje pasirodė jaunimo teatro trupės, muzikinės grupės, kūrybinių dirbtuvių menininkų grupės, o šurmuliuojančią atmosferą palaikė nuo turgaus kultūros neatsiejami amatininkai, prekeiviai, užkandžių ir gėrimų siūlytojai bei speciali pramogų ir žaidimų zona vaikams.

Tikslas - gyvas turgus

Išlikusios fotografijos bei istoriniai šaltiniai liudija, kad turgavietė veikė net karo metu.

Nemažai istorinių nuotraukų yra sukaupęs Senojo turgaus vadybininkas Egidijus Kazlauskis, kuris išsaugotais šimtametės turgavietės momentais pasidalijo ir su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais.

"Ši vieta turgavietei tinka ir istorija tai rodo - turgus čia veikė ir prieš karą, ir karo metu, ir po karo. Tereikia šią vietą sutvarkyti.

Miestas turi vizijų bei strategijų, kaip tai padaryti.

Jau derinamas detalusis projektas teritorijai, kur buvo nugriautos senos pavėsinės", - vardijo Senojo turgaus vadovas V. Karmanovas.

Pasak jo, turgavietė dirba pelningai.

„Trečiadieniais ir šeštadieniais turgus tiesiog ošia, o vasarą - ypač“, - džiaugėsi pašnekovas.

Kad turgavietės yra svarbios, pasak V. Karmanovo, rodo ir tai, jog būtent turgūs yra vieni lankomiausių objektų Europos šalyse - Stambulo, Barselonos, Londono turgūs garsėja visame pasaulyje.

Turistai bei vietiniai gyventojai pamėgo ir Vilniuje gaivinamus turgelius, tad tokiu traukos objektu tikrai gali būti ir Klaipėdos senamiestyje esantis Senasis turgus.

"Turgus nėra ir neturi būti tik prekybos vieta.

Turgus turi būti gyvas - jame turi vykti renginiai, susitikti žmonės. Čia turi būti veiksmas, gyvenimas.

Jis tam tinka ir savo vieta, ir istorija", - įsitikinęs V. Karmanovas.

TIKSLAI. Į turgų nuo seno einama ne tik pirkti ar parduoti, bet ir pabendrauti.

Vitos JUREVIČIENĖS ir Egidijaus KAZLAUSKIO archyvo nuotr.