3 mlrd. eurų Rusijai už energiją sumokanti Lietuva galėtų sumažinti priklausomybę

Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.  

Pasaulio valstybėms vis labiau griežtinant ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos pradėto karo Ukrainoje kai kurie politikai ir ekonomistai ragina Vokietiją ir kitas nuo Rusijos energetikos išteklių ypač priklausomas šalis atsisakyti rusiškos naftos ir dujų.

Didžiųjų Europos Sąjungos valstybių nerimas dėl savo energijos šaltinių kol kas neleidžia pasiekti galutinio susitarimo dėl Rusijos pašalinimo iš tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos (SWIFT).

ES užsienio reikalų ministrų tarybos sprendimo buvo laukiama sekmadienį, o diskusijos, pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, vyksta dėl to, kaip atjungimu nuo SWIFT padaryti didžiausią žalą Rusijai, tačiau nepakenkti ES šalių ekonomikai, ypač sandoriams energetikoje.

Lietuva pernai iš Rusijos įsigijo daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės energijos išteklių

Lietuvoje rusišką naftą perka Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, dujas – valstybės valdoma dujų tiekėja „Ignitis“ ir Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kai kurie mažesni dujų tiekėjai, o elektrą – Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ valdoma „Inter RAO Lietuva“.

Nė viena jų neskelbia, kiek konkrečiai sumoka už išteklius Rusijos dujų, naftos ar elektros energetikos kompanijoms.     

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuoja, Lietuva pernai iš Rusijos naftos ir jos produktų įsigijo už maždaug 2,7 mlrd. eurų, rusiškos dujoms šalis išleido apie 140 mln. eurų, o elektrai – dar apie 180 mln. eurų.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra bene didžiausia ES, tai įrodo tarptautinės prekybos rodikliai – šalis importuoja kur kas daugiau naftos, dujų ir elektros, nei eksportuoja.

„Paskutinį praėjusių metų ketvirtį prekybos naftos produktais deficitas buvo per 400 milijonų eurų, jį dar mažina „Orlen Lietuva“, apie 300 mln. eurų – gamtinėms dujoms, rekordiškai išaugusias išlaidas elektrai – irgi apie 400 mln. eurų. Judant tokiais tempais, šiemet neigiamas balansas gali sudaryti 4-5 milijardus eurų – beveik 10 proc. BVP, tai labai didelė suma –  pustrečio karto daugiau nei iš ES gaunama finansinė parama. (Iš ES – BNS) gauti pinigai iš karto iškeliauja iš šalies, o valstybės ekonomikai tai neišvengiamai turės neigiamas pasekmes“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių.

„Pavyzdžiui, sausį visiškai nepirkome „Gazprom“ dujų. Taip pat užsakome neplaninius krovinius – vasario pradžioje toks krovinys atvyko iš JAV, artimiausiu metu planuojame ir daugiau neplaninių krovinių“, – BNS teigė įmonė.

Lietuva galėtų nesunkiai atsisakyti rusiškų dujų ir elektros

N. Mačiulio manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą. Tuo metu, pasak Ž. Maurico, mažai tikėtina, kad Rusija artimiausiu metu gali būti eliminuota iš Lietuvos naftos rinkos.

„Didžioji dalis Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų importuojama per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, tik ketvirtadalis visų suvartojamų dujų perkama iš Rusijos. Terminalas ir kita infrastruktūra turi pakankamus pajėgumus, kad būtų galima visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Mažiau nei penktadalis suvartojamos elektros perkama iš Rusijos, esamos jungtys su kitomis šalimis leistų visiškai jos atsisakyti, kritiniu atveju galima pasigaminti Elektrėnų šiluminėje elektrinėje“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Komentuodamas galimybę Lietuvai naftą įsigyti iš kitų rinkų, „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas priminė, jog tai galima daryti jau dabar, per Būtingės terminalą, perkant iš tarpininkų, bet už didesnę kainą, tačiau jis netiki, kad Rusija artimiausiu metu gali būti eliminuota iš šios rinkos.

„Nemanau, jog realus toks scenarijus, kad visiškai nutrūktų naftos tiekimas iš Rusijos. Atrodo, net ir griežtas sankcijas Rusijai skyrę Vakarai paliko galimybę iš dalies pirkti žaliavas – manau, kad tai nafta, – bei atsiskaityti už jas, nes rinka pasaulinė, o tokio žaidėjo išėmimas būtų labai didžiulis smūgis. Juk naftos rinka į tas sankcijas sureagavo ne taip stipriai: 100 JAV dolerių už barelį, tai ne kosminis lygis“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Tuo metu Rusijos elektros rinka Lietuvai šiuo metu nėra itin svarbi, kadangi elektra gaminama daugiausia iš dujų, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Bet tai, kas vyksta, tai tas dujas gali pakeisti ir JAV suskystintos dujos, Kataro, netgi Afrikos šalys jau eksportuoja suskystintas dujas. Tai brangesnė opcija, bet yra įmanoma atsisakyti jų (Rusijos dujų – BNS)", – sakė ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, Lietuva galėjo būti dar blogesnėje situacijoje, jeigu prieš kurį laiką nebūtų investavusi į suskystintų dujų terminalą ar nebūtų saugojusi dujų Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

„Energetinės priklausomybės mažinimas yra didžioji dilema vertinant ilguoju laikotarpiu, nes tai reikalauja didžiulių investicijų ir laiko, gal net dešimtmečių. Trumpuoju laikotarpiu, galime būti lankstūs, nes turime bendras dujų saugyklas, suskystintų dujų terminalą. Tai milžiniškas pasiekimas mums, jeigu laiku nebūtų investuota į diversifikaciją, dabar būtume kur kas prastesnėje situacijoje“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas.

M. Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi vieną geriausių pozicijų Europoje, nes Klaipėdoje yra SGD terminalas.

„Tos rusiškos dujos ateina pas mus vien dėl to, kad Rusija supranta, jei jie jų nepateiks, tai pateiks kas nors kitas. Šiuo atveju Lietuvai pasekmės nebūtų tokios baisios, jei atsisakytume dujų tiekimo“, – sakė M. Dubnikovas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad priklausomybės nuo rusiškų dujų galima išvengti jas keičiant suskystintomis dujomis iš kitur, tiesa, tai kainuotų daugiau.

„Lietuva turi bendras dujų saugyklas su Latvija, suskystintųjų dujų terminalą. Mes esame gana saugiose pozicijose. Taip, kaina būtų didesnė, bet ji ir dabar nėra žema, jau dabar yra vertinama, kad tokių kainų aplinkoje importuoti suskystintąsias dujas iš JAV yra abipusiai naudinga“, – sakė ji.

„Orlen Lietuvai“ būtų sudėtinga atsisakyti rusiškos naftos

Jei būtų atsisakyta rusiškos naftos, M. Dubnikovo manymu, daugiausiai problemų turėtų naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, kuri turėtų perorientuoti Mažeikių gamyklą į kitokios rūšies naftą.

„Dėl naftos būtų problema su „Orlen“ gamykla. Ji šiandien visiškai perdirbinėja rusišką naftą. Manau, kad užtruktų, reikėtų perreguliuoti gamyklą ir pritaikyti prie mažiau sieringos naftos, nes rusų nafta yra sieringa, sunki ir tam Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra pritaikyta būtent tai naftai. Užtruktų turbūt, kol reikėtų persiorientuoti į gamybą mažiau sieringos naftos“, – sakė ekonomistas.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sutinka, kad „Orlen Lietuvai“ tektų persiorientuoti nuo rusiškos naftos žaliavos prie kitokios.  

„Tai ryškus klausimas, didžioji dalis perkamos ir perdirbamos naftos yra rusiška, neaišku, ar jai (gamyklai – BNS) būtų nesunku persiorientuoti prie kitos kilmės naftos, ar tai nėra sudėtingas procesas“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis pernai pavasarį BNS sakė, kad beveik 80 proc. Mažeikių gamyklos perdirbamos žaliavos sudaro rusiška nafta, o įmonė negali iš karto jos atsisakyti ir perdirbti, tarkime, arabišką naftą.  

„Orlen Lietuva“ šiemet pradeda įgyvendinti 641 mln. eurų vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose modernizavimo projektą – jį įgyvendinus gamykla bus pritaikyta perdirbti ir ne rusišką naftą.

Mažeikių įmonė savarankiškai neperka naftos žaliavos – tą daro jos akcininkė Lenkijos „Orlen“. Ji pernai skelbė, kad 57 proc. žaliavos savo perdirbimo gamykloms perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8 proc. – iš Saudo Arabijos, o likusią dalį – „spot“ rinkoje. „Orlen Lietuva“ nurodo, kad 2020 metais jos sąnaudos medžiagoms ir energijai siekė 2,364 mlrd. eurų.

Europa galėtų atsisakyti rusiškų dujų ir naftos

M. Dubnikovas mano, kad Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste neabejotinai bus atsisakoma rusiškų dujų ir naftos.

„Jei rusai prieš mus naudoja ginklą, neteikia Europai dujų, siekiant sukelti kainą, tai dabar Europa lygiai taip pat gali paimti tą ginklą iš rankų ir nukreipti į juos pačius. Nes didžioji dalis Rusijos dujų teka į Europą ir jeigu Europa nusisuktų nuo Rusijos, tai, be abejo, būtų sudėtinga, kainuotų, bet rusai tiesiog neturėtų kur dėti dujų, nes jie nebeturi papildomų vamzdynų. Netgi jei norėtų sakyti, kad išpumpuosim į Kiniją ar Aziją, bet ten tiesiog nėra tokių vamzdynų“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, visoje Europoje būtų įmanoma atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių, jei reikėtų, dėl šio tikslo galima būti atnaujinti ir anglimi kūrenamų jėgainių veiklą.  

„Vertinant visos Europos situaciją matyti, kad  Rusija jau nuo praėjusio pavasario buvo sumažinusi dujų tiekimą, o nuo lapkričio labai išaugo suskystintų dujų srautai, dėl to priklausomybė nuo Rusijos prislopo, iš principo Europa galėtų pakankamai operatyviai nuo jos atsiriboti, esant reikalui galėtų būti prikeltos net ir katilinės ar elektrinės, kurios energiją gamina naudojant anglį“, – BNS sakė analitikė.  

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Rusija už eksportuojamą naftą ir gamtines dujas gauna iki milijardo JAV dolerių per dieną.

„Galbūt kažkada bus prieita prie sankcijų ir energetikai“, – antradienį LRT radijui sakė T. Povilauskas.      

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebi, kad Europai pavyks išlaikyti iniciatyvą ir iš tikrųjų pakeisti savo ekonominę, energetinę ir politinę architektūrą, ji taps saugesnė ir dar turtingesnė. Jis pabrėžia, kad Vokietijos užsienio, gynybos, energetikos ir netgi fiskalinė politika per savaitgalį pasisuko 180 laipsnių.

„Vokietijos įsipareigojimas atstatyti nuvarytą kariuomenę ir atsijunkyti nuo dujų turės rimtų pasekmių jos finansams. Šie tikslai yra nesuderinami su jų konstitucijoje įtvirtinta subalansuotų biudžetų taisykle. Vien pažadas pakelti gynybos išlaidas virš 2 proc. nuo BVP yra didžiulis papildomas finansinis įsipareigojimas, o energetinės nepriklausomybės siekimas pareikalaus dar daugiau“, – komentare teigė analitikas.

Vienas įtakingiausių politikos naujienų leidinių Europoje „Politico“ skelbė, kad 2020 metais Rusijai už dujas ir naftą ES  sumokėjo 64 mlrd. JAV dolerių – beveikt toks pat buvo tų metų Rusijos gynybos biudžetas. Be to, pasak „Politico“, iš tos sumos per metus europiečiai Vladimirui Putinui nuperka 40 tūkst. tankų.

Autoriai: Roma Pakėnienė, Erika Alonderytė, Remigijus Bielinskas, Valdas Pryšmantas