18-a metų alkoholio nevartojantis vyras pagalbos ranką tiesia kitiems

Persekiojanti vaikystės patirtis

Nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų Vaidas gyveno šeimoje, kurioje alkoholis buvo vartojamas kone kasdien. Tai darė tiek motina, tiek tėvas. Jo gyvenamojoje aplinkoje netrūko ir smurto. „Tarybiniais laikais alkoholikų ir smurto artimoje aplinkoje tariamai nebuvo. Aplinkiniai, draugai nė neįtarė, kokioje aplinkoje augau, nes tai slėpdavo mano apsimestinė šypsena, pokštai. Visada vaikščiodavau užsidėjęs kaukę. Nenorėjau, kad kas nors sužinotų, kaip gyvenu“, – pasakojo kretingiškis. Prieš vaikus – šeimoje, be Vaido, dar augo ir 8-eriais metais jaunesnė sesuo – nukreipto smurto nebuvo, tačiau jie neretai papuldavo į per išgertuves įvykstančias muštynes. „Nors pats buvau vaikas, slėpdavau seserį po stalu, kad jai nekliūtų“, – prisiminė jis.

Negana to, vyrui teko patirti ir badą. „Buvau išmokęs nevalgyti po 3 paras, tačiau ketvirtąją jau labai norėdavau valgyti“, – sakė jis.

Dėl to jaunuolis pradėjo vogti – eidavo į rūsius, kuriuose ieškodavo bulvių, konservuotų daržovių, taukų ir kitų maisto produktų. „Parsinešdavau namo ir gamindavausi valgyti, – pasakojo Vaidas. – Iš pradžių vogiau tik maisto produktus, vėliau pradėjau galvoti, kodėl kiti turi dviračius, o aš ne. Pavogdavau ir jį. Vėliau ir motociklą. Už tai buvau teisiamas, tačiau į įkalinimo įstaigą nepakliuvau, bet daugiau nebevogiau.“ Visa tai vyko iki jam paliekant Telšius, o tai vyras padarė būdamas 15-os, su savimi pasiėmęs lėkštę ir šaukštą.

Namus paliko 15-os metų

Kaip pats Vaidas vėliau įvardino, jo namai buvo landynė, į kurią kas norėdavo užeidavo, kas norėdavo išeidavo. „Įvairiais būdais bandydavau užremti duris, kad niekas negalėtų užeiti. Aš taip neapkenčiau alkoholio, visko, kas vyko mano šeimoje“, – patirtimi dalijosi vyras.

Neapsikentęs, būdamas vos 15-os, Vaidas nutarė palikti tą, kaip pats įvardino, landynę. Prieš tai iš ten išvyko ir jo tėvas su seserimi, taip jie atsidūrė Kretingos rajone. „Mano tėvas buvo iš čia, o mama iš Telšių. Kai tėvas tarnavo Telšiuose, tuomet ir susipažino su mama“, – įvardino vyras.

Prieš išvykdamas iš savo gimtinės Telšiuose į Klaipėdą pas savo pusseserę kretingiškis turėjo kiek kitokį sumanymą. „Aš taip visko neapkenčiau tame bute, kad norėjau viską susprogdinti kartu su savimi. Taip ir buvau bepadarąs.

Išdaužiau visus jame buvusius baldus – tiek manyje buvo pykčio, paleidau dujas ir jau buvau bedegąs degtuką, kuomet į duris pabeldė mano draugas.

Taip aš išvykau iš tų namų, – tuomet pasiėmęs popieriaus lapą, kuriame – leidimas gyventi atskirai be tėvų, iš Telšių išvažiavo Vaidas. – Neblaivių tėvų paprašiau pasirašyti tą lapą, sakydamas, kad to reikia mokyklai. Jie net neskaitė, kas ten parašyta. Žinoma, man to lapo neprireikė, bet norėjau apsidrausti, nes neturėjau nė paso ir man buvo tik 15-a.“

Vyras jautėsi nereikalingas nei tėvams, nei aplinkiniams. „Dauguma, kai artimieji paklausia, kur eini, į tai pasižiūri kaip į kontrolę, piktinasi tuo.

Aš turėjau tokią laisvę, kad galėjau daryti bet ką, tačiau troškau, kad kas nors manęs paklaustų, kur aš einu, pasigestų manęs, rūpintųsi“, – esmę apibendrino pašnekovas.

Palikęs Telšius, apsistojęs pas pusseserę Klaipėdoje, tuomet būdamas jaunuolis, jis bandė ieškotis darbo. „Iš pradžių išsiėmiau pasą, man tuomet buvo 16-a, tik tada galėjau įsidarbinti, taip ir padariau“, – sakė jis.

Būdamas 19-os vyras sukūrė šeimą – susituokė su savo dabartine žmona ir susilaukė dviejų vaikų. „Vieno dalyko, kurio prašiau Dievo – sukurti nuostabią šeimą.

Tai man ir pavyko padaryti būnant vos 19-os, – tikino Vaidas, atskleidęs, kad sulaukęs to, apie ką labiausiai svajojo, ir pradėjo vartoti alkoholį. – Visada sakiau, kad nebūsiu toks, kaip mano tėvai.

Maniau, kad, jeigu išgyvenau tokius dalykus, tikrai, kad ir išgersiu ar bokalą alaus, ar dar ko, aš negaliu tapti priklausomu. Deja, ko išsižadėjau ir ko taip neapkenčiau, tokiu ir tapau.“

Pyko ant pareigūnų, dabar – bendradarbiauja

Prieš susituokiant kretingiškiui teko patirti dar vieną tragediją – jis sužinojo, kad jo mama buvo nužudyta. „Kad ir kokia ji buvo, aš ją labai mylėjau.

Sužinojęs, kas jai atsitiko, išvykau į Telšius, kreipiausi į policiją, kad šie aiškintųsi, kas ją taip sumušė. Pastarieji man pasakė, kad tam laiko neturi, nors aš jau žinojau kaltininką“, – tuometinį savo santykį su pareigūnais atskleidė Vaidas.

Vyro motina buvo nužudyta, kaip jis pats įvardino, taip pat per alkoholį. Po vienų eilinių išgertuvių, iš jos namų išėjus sugėrovams, vienas jų kiek vėliau sugrįžo ir ją stipriai sumušė. „Išvakarėse jis pamatė, kad mama turi šiek tiek pinigų ir vėliau visiems išsiskirsčius sugrįžo.

Tačiau mama jam jų nenorėjo atiduoti, dėl to ir buvo sumušta – kraujas įsiliejo į smegenis. Tiesa, kurį laiką ji dar buvo gyva. Rytą sugrįžusios jos draugės pamanė, kad mama miega ir jos nežadino, tiesiog toliau gėrė. Tik praėjus kuriam laikui suprato, kad kažkas negerai ir iškvietė greitąją. Ligoninėje mama ir mirė“, – istorija dalijosi kretingiškis.

Dėl šios ir kitų savo gyvenimo istorijų kretingiškis jautė didelį pyktį policijos pareigūnams, tačiau dabar, bendradarbiaudamas su Kretingoje, Klaipėdoje veikiančia Lietuvos probacijos tarnyba, savo patirtimi dalinasi su panašaus likimo žmonėms. „Man atrodė, kad visi kiti yra kalti dėl to, kas vyksta mano gyvenime, kad jie elgiasi neteisingai. Nesupratau, kad pats turiu pasikeisti, kad turiu atleisti savo tėvams ir pačiam sau“, – kalbėjo Vaidas.

Labai norėjo pasveikti

Motinos mirtis, vaikystėje patirti išgyvenimai ne tik kad neatgrasė vyro nuo alkoholio, o patį atvedė į šį kelią. Alkoholį Vaidas vartojo kone dešimtmetį: „Negirdėjau, ką kalbėjo kiti, man neatrodė, kad darau kažką negero. Žinoma, kad neigiau savo ligą.“

Jo teigimu, dauguma nuo dugno atsispiria, kuomet praranda kažką – namus, šeimą, darbą ir panašiai: „Aš turėjau viską, nebuvau nieko praradęs, tačiau nebenorėjau gyventi, nes viduje buvo kaip šiukšlynas, jaučiau tiek neapykantos, pykčio.“

Supratęs ir pripažinęs, kad jis yra alkoholikas, vyras pradėjo norėti sveikti, tačiau viena pirmųjų kritinių ribų, kurią jis patyrė – bandymas nusižudyti. „Pasiėmiau virvę ir išėjau į mišką. Žinoma, kad išdrįsčiau tai padaryti, pasiėmiau ir alkoholio. Jo išgėręs, liaudiškai tariant „lūžau“.

Pabudęs, dar tamsoje, apsičiuopiau – aplinkui buvo ir virvė, ir cigaretės, ir medis, tačiau nebeliko drąsos. Pamačiau tolumoje šviesą, sklindančią iš mano namo langų, kur manęs nerimaudama laukė žmona“, – atskleidė Vaidas.

Parėjęs namo vyras pirmiausia paskambino savo draugui, gyvenančiam Vilniuje. Tam pačiam draugui, kuris pabeldė į duris tą lemtingą dieną, kaip Vaidas norėjo susprogdinti butą Telšiuose. Jis prisiminė, kad draugas taip pat išsivadavo iš alkoholizmo ir jau trejus metus nevartojo alkoholio.

„Pasakiau jam, kad atvažiuotų ir nušautų mane arba išgydytų. Jis atvyko dar tą patį vakarą ir išsivežė mane į Vilnių“, – Vaidas sakęs, kad draugas parsivežė pas save į namus, jį išmaudė, o po poros dienų nuvežė į ligoninę, kur į alkoholio matuoklį įpūtė apie 6 promiles.

Tuomet, kaip ankščiau dar buvo priimta, vyrą „užkodavo“. „Metus laiko nevartojau alkoholio, bet buvau labai piktas – laimingas nesijaučiau nei pats, nei mano šeima. Tik po kurio laiko pradėjau ieškoti pagalbos, supratau, kad, nors kūnas išvalytas nuo alkoholio, mano protas ir širdis – ne. Norėjau, kad kiti mane išgydytų, tačiau, kad pasveikčiau, man pačiam reikėjo įdėti daug pastangų“, – sveikimo pradžią prisiminė vyras.

Atleido tėvams ir išpildė svajonę

Pradėjęs ieškoti pagalbos, kretingiškis dalyvavo 12-os žingsnių „Minesotos“ programoje. „Dauguma atvykusiųjų į priklausomybių ligų centrus jaučiasi tarsi būdami sanatorijoje. Mano, kad iš jų organizmo išvalys alkoholį, tuomet jie galės susigrąžinti tai, ką prarado. Tačiau, kai jie viską susigrąžina, vėl grįžta prie to paties“, – Vaidas akcentavo, kad, pradėjęs ieškoti pagalbos, jis labai norėjo iš tikrųjų pasveikti.

Kaip jis pats teigė, išeiti iš alkoholizmo jam padėjo įvairios priemonės: „Vienas to padaręs nebūčiau – turėjau ir didelį artimųjų palaikymą, padėjo ir specialistai, tikėjimas, bendraminčiai.“

Gydamas vyras atrado ir bendruomenę, kurioje dalijasi savo patirtimi, taip pat jam padėjo tikėjimas. „Su tikėjimu mane supažindino močiutė – mano mamos mama. Ji savo darbais, pasakojimais, man dar būnant vaiku parodė, kad yra Dievas.

Ilgą laiką nesupratau to, nes žiūrėdavau į savo gyvenimą ir galvodavau, kaip jis gali egzistuoti visame tame, kas vyksta. Mano močiutė niekada nesmerkė mamos, ji mus pasiimdavo, prižiūrėdavo, kai tik galėdavo. Ji niekada nesiskundė tuo, kas vyksta, bet stengėsi padėti“, – kalbėjo Vaidas.

Šiandien Vaidas turi 4 vaikus, gyvena su žmona, kurią sutiko būdamas 19-os ir savo istorija drąsiai dalijasi su tais, kurie taip pat kovoja su šia liga. „Kai pradėjau sveikti, mums su žmona gimė dar dvi nuostabios mergytės.

Stengiuosi, kad jos nepamatytų nieko panašaus, ką teko man patirti. Iš esmės noriu, kad ta svajonė, kurią turėjau dar paauglystėje, būtų realybė. Dabar ir turiu nuostabią šeimą, kurią ne tik sakau, kad myliu, bet ir savo darbais, elgesiu tai bandau įrodyti, – Vaidas sakė, kad atleidęs savo tėvams ir pačiam sau, jis iš tiesų pradėjo sveikti. – Matote, ir dabar, kai mes kalbamės apie mano praeitį, man neišriedėjo nė viena ašara.“