Žvalgyba nerimauja: tyku aplink Lietuvą jau nebebus

Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.



Tokį paveikslą piešia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, pristatydami Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Valstybės saugumo departamentas yra atsakingas už žvalgybą ir kontržvalgybą visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, diplomatinės tarnybos ir kitų užsienyje veikiančių Lietuvos institucijų saugumo srityje bei už valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas užsiima karine žvalgyba. 

Nepaisant Rusijos įklimpimo Ukrainoje, konvencinės karinės grėsmės Lietuvai kyla ir iš Kaliningrado, ir iš Baltarusijos pusės. Rusija gali bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusijos teritoriją, gali nevaržomai naudotis šios šalies oro erdve ir infrastruktūra.

Karas Ukrainoje beveik nesusilpnino ir Rusijos karinių pajėgumų Kaliningrade – dėl perdislokavimo į okupuotas teritorijas Ukrainoje kažkiek susilpnėjo tik sausumos komponentas, bet tai neturėjo jokios įtakos jūrų ir oro komponentams.

Žvalgyba daro išvadą, kad Kaliningrado srities karinės grupuotės pajėgumų visiškai užtenka trukdyti NATO aljansui dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus ir trukdyti regione esančių pajėgų veiksmus.

„Šiandien negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus kažkaip sumažėjo. Ukraina šiandien dar nelaimėjo karo, taip kaip Rusija dar jo nepralaimėjo.

Sprendimas pradėti karą buvo Rusijos strateginė klaida, ji, be abejo Maskvai kainuos labai brangiai, bet Rusija okupavo ir šiuo metu kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos.

Nepanašu, kad ji prarastų ryžtą užgrobti jos daugiau, be to, resursų tęsti karą Rusija turi dar pakankamai ilgam laikui“, – sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius. 

Savo karinę galią prieš Vakarus Rusija ir Baltarusija bandys pademonstruoti 2023 metais antroje pusėje vyksiančiuose kariniuose mokymuose „Zapad“, kurie vykdomi dvejais metais anksčiau nei turėtų būti pagal planą.

Mokymų metu didėja tikimybė, kad gali įvykti įvairių tyčinių ar netyčinių incidentų, kuriuos Rusija, neabejotinai, neigtų ir vaizduotųsi esanti Vakarų sąmokslo auka.  

Rusija rengiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais

Žvalgybos manymu, viskas rodo, kad Rusija vidutinėje perspektyvoje, tai yra 3-5 metus, išliks nestabilumo ir grėsmių šaltiniu regione. Vladimiro Putino režimas yra pajėgus tęsti karą ir išlaikyti Rusijos visuomenės kontrolę mažiausiai pusę metų.

Net jeigu nesėkmės mūšio lauke Ukrainoje, tolesnė mobilizacija į kariuomenę ar staigus ekonominės padėties pablogėjimas ir sukeltų tam tikrų bėdų, vis tiek alternatyva V. Putino režimui greičiausiai būtų kitas autoritarinis režimas. Taigi dėti vilčių į režimo pokyčius neverta.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei metus, bet tai neprivertė Rusijos pakeisti savo strateginių tikslų. Ji vis tiek siekia visapusiško Ukrainos, kaip valstybės, sunaikinimo.

Kadangi Ukrainoje patyrė nemenkų nuostolių, V. Putinas pernai paskelbė mobilizaciją ir nurodė nuo 2023 metų padidinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 2 milijonų, buvo sukurta 137 tūkst. naujų etatų.

Paskui paskelbta apie planus dar 350 tūkst. didinti karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas, o septynias motošaulių brigadas reorganizuoti į divizijas – sustiprinti maždaug triskart.

Šie planai turėtų būti įgyvendinti panašiai iki 2026-ųjų. Tai reiškia, kad pasiruošti turime apie dvejus metus ar kiek daugiau.

„Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose padidėtų 30-50 procentų“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos niekaip nepaveiks karo Ukrainoje, bet Lietuvai jos nieko gero nežada.

Tikėtina, kad taip Rusija bando pasiruošti ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Ir nors visa tai atsieina labai brangiai, bet pinigai karinėms išlaidoms Rusijai yra prioritetas.

Rusijos karinis biudžetas 2023 metais siekia apie 66 mlrd. eurų, jau nekalbant apie įslaptintas išlaidų eilutes.

Žvalgybos vertinimu, nors sankcijos Rusijai riboja jos ekonomiką, bet tai netaps kliūtimi prioriteto tvarka finansuoti karinius poreikius, mat visuomenės poreikiai šioje šalyje nėra tokie svarbūs.

Kaip teigia Lietuvos prezidentas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Lietuva ir sąjungininkai turi laiko pasiruošimui apytiksliai 7 metus. Iki to laiko Rusija veikiausiai jau bus atkūrusi pajėgumus Vakarų karinėje apygardoje ir juos sustiprinusi. 

Kaliningrado stiprinimui teiks pirmenybę

Karine prasme Rusijai itin svarbu Kaliningradas, kuris tarnauja kaip placdarmas išlaikyti Maskvos galią Baltijos jūros regione.

Prieš pradėdama karą Ukrainoje Rusija parengė Kaliningradą dirbti izoliuotu režimu: pasirūpino papildomais keltais ir laivais, kad reikalingos prekės galėtų būti gabenamos jūra, 2022 m. vasario mėnesio pradžioje sritį pasiekė suskystintųjų gamtinių dujų laivas‑saugykla „Maršal Vasilevskij“.

Pačiam Kaliningradui svarbus ir tranzitas per Lietuvą.

Manoma, kad jeigu Kremliaus ateityje netenkins tranzito sąlygos, Rusija rinksis kelią didinti įtampą regione siekdama nuolaidų.

Kaip jau buvo minėta, karas Ukrainoje beveik nesusilpnino Rusijos karinių pajėgumų Kaliningrade, nebent tik sausumos pajėgų srityje.

2022 metų sausį į Juodąją jūrą išvyko trys didieji desanto laivai su kariais ir technika, į Krymą buvo perkelti daugiafunkciniai naikintuvai Su-30SM, bet kiti pajėgumai liko regione, o oro komponentas netgi buvo stiprinamas, nes paskui į Kaliningrado sritį buvo atgabenti mažiausiai keturi modernesni Su-30SM2 naikintuvų modeliai.

Tiesa, iš Kaliningrado į Ukrainą išsiuntus Baltijos laivyno 11-ąjį armijos korpusą, kai kurie daliniai kovose prarado iki 50 proc. personalo ir iki 30 proc. karinės technikos, todėl skylės buvo kamšomos savanoriais ir rezervistais, o tai lėmė personalo kokybės suprastėjimą.

Vis tik žvalgyba daro išvadą, kad Kaliningrado srities karinės grupuotės pajėgumų užtenka vykdyti vieną svarbiausių jos funkcijų – tai yra, sukurti atgrasomąjį Anti-Access/Area Denial efektą, kas reiškia, kad NATO trukdoma regione dislokuoti reikiamus pajėgumus, trikdomi jau esančių pajėgų veiksmai.

Žvalgai mano, jog Rusija sieks kaip įmanoma greičiau atkurti ir sustiprinti dėl karo Ukrainoje sumažėjusius sausumos komponento pajėgumus Kaliningrade ir tam teiks prioritetą.

Tačiau Kaliningrado srities karinės grupuotės atkūrimas ir stiprinimas priklausys nuo karo Ukrainoje eigos: jei Ukrainoje seksis blogai, Kaliningrado kovinės grupuotės stiprinimas užtruks ilgiau.

Lukašenka susirūpinęs savimi, bet nuo to ne lengviau

Lietuvai bei NATO aljansui taip pat kyla grėsmių iš Baltarusijos pusės, nes ši valstybė yra iš esmės praradusi savo savarankiškumą, rusai gali nevaržomai naudotis Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra, o Aliaksandras Lukašenka Rusijai, neabejotinai, suteiktų Kremliui karinę paramą.

Tačiau kad ir kas vyktų aplinkui, pats A. Lukašenka labiausiai yra suinteresuotas savo valdžios išsaugojimu. Įdomi bus 2024-ųjų balandžio 25 diena, kai Baltarusijoje vyks parlamento, vietos valdžios „rinkimai“ ir bus renkami Visos Baltarusijos nacionalinio susirinkimo nariai – tai nauja aukščiausia įstatymų leidybos institucija.

Jeigu A. Lukašenka nuspręstų pasitraukti iš prezidento posto, tapęs Visos Baltarusijos nacionalinio susirinkimo pirmininku jis išsaugotų valdžią ir įtaką.

Labai tikėtina, kad ruošiantis rinkimams šalyje tęsis represijos, gyventojų bauginimas, bet bus svarbu išlaikyti stabilią ekonominę situaciją ir neįgyvendinti kitokių gyventojų nepasitenkinimą keliančių veiksmų – todėl iš Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo galima spręsti, kad Baltarusija veikiausiai tiesiogiai neįsitrauks į karą Ukrainoje.  

Štai kaip Rusija nežlunga

Nors ir patirdama Vakarų sankcijas, Rusija vis tiek sugeba išlaikyti savo ekonomiką, skirti reikiamus resursus karui, iš dalies apeiti sankcijas arba pasinaudoti nedidelio sąjungininkų būrelio parama.  

Jau dabar matyti, kad Vakarų priimtos sankcijos sukėlė sunkumų Rusijos ekonomikai, bet nelėmė jos žlugimo. Rusija priklauso nuo energijos išteklių eksporto ir tikisi jį perorientuoti į Maskvai draugiškas šalis, o reikalingas prekes ir technologijas, kurių negali gauti iš Irano ar Kinijos, bando gauti apeidama sankcijas.

Tam pasitarnauja Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalys, kurios nors ir neremia Rusijos agresijos, bet naudojasi susidariusia padėtimi siekdamos ekonominės naudos.

„Sankcijų apribota Rusijos karinė pramonė itin stokoja vakarietiškų elektronikos komponentų, jie reikalingi raketų arsenalui atkurti, taip pat kitai ginkluotei ir kovos technikai gaminti, modernizuoti, remontuoti.

Karinės įmonės patiria ir paprasčiausių detalių stygių, todėl Rusijai jau teko kreiptis į vos kelis likusius užsienio partnerius (Iraną, Šiaurės Korėją, Kiniją) dėl ginkluotės ir amunicijos tiekimo, bet ne visada sėkmingai“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Kaip žinia, Iranas Rusijai tiekia bepiločius orlaivius, kurie šiek tiek pakeičia išsekusias tiksliosios ginkluotės atsargas, kaip kad raketų „Iskander“ ar „Kalibr“.

Kinija remia Rusiją informacinėje, diplomatinėje srityje, padeda mažinti sankcijų poveikį – pavyzdžiui, importuoja iš Rusijos energetinius išteklius, integruoja Rusijos finansines institucijas į Kinijos tarpbankinių atsiskaitymų sistemą.

Žvalgyba teigia, kad dėl rizikos savo reputacijai ir bijodamos patirti Vakarų sankcijas Kinijos įmonės neprisideda prie sankcijų apėjimo schemų, tačiau smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės veikia kaip tarpininkės, kai Rusija siekia įsigyti sankcijų ribojamas ir dvejopos paskirties prekes.

Beje, organizuodami sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai bandė naudotis įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje kaip tarpininkais tiekiant Vakaruose pagamintą įrangą į Rusiją.

„Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje, buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją.

Siekiant išvengti kontrolės ir sankcijų režimo, dažniausiai taikomi šie būdai: deklaruojant prekes muitinėje teikiami klaidingi duomenys ir prekių aprašymai – taip slepiama tikroji prekių paskirtis, o gabenant prekes per ilgą tarpininkų grandinę slepiami galutiniai gavėjai“, – teigiama dokumente.