Žuvys ir rusiški pinigai supriešino žvejus

Neigiamą atspalvį visa ši istorija įgavo paaiškėjus, kad verslinės žvejybos šalininkai savo veikloje naudojo su Rusijos koncerno „Gazprom“ įgyvendinamu projektu siejamus pinigus. „Vakarų ekspresas“ antradienį jau rašė, kad aktyviai verslinę žvejybą Kuršių mariose uždrausti norinti asociacija „Lašišos dienoraštis“ savo veiklai finansuoti gavo beveik 150 000 eurų Rusijos „Gazprom“ dujų vamzdžio „Nord Stream“ įvaizdžiui gerinti skirtų pinigų.

Kaip tik vakar asociacija išplatino net 124 asociacijų, klubų, įmonių pasirašytą raginimą Seimo nariams palaikyti Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.

Meta kaltinimus

Žvejus mėgėjus vienijantys atstovai mano, kad šiais projektais būtų galima išspręsti seniai keliamą klausimą dėl verslinės žvejybos įmonių veiklos, kuri, anot jų, nėra tvari, daro neigiamą įtaką visos šalies žuvų ištekliams, nekuria nei socialinės, nei ekonominės naudos valstybei.

„Lašišos dienoraščio“ skaičiavimais, už vieną pagautų žuvų kilogramą mėgėjai valstybei sumoka beveik 6 kartus daugiau mokesčių nei verslininkai. Taip pat žvejai mėgėjai žvejus verslininkus kaltina tuo, kad pastaraisiais metais sumažėjo žuvų išteklių. Asociacija remiasi neįvardintų ichtiologų žodžiais, kad, atlaisvinus marias nuo tinklų, jau per pirmus metus migruojančių žuvų kiekis mūsų upėse gali išaugti iki dviejų kartų.

Tačiau Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Mėgėjų žūklės tarybos prie Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pirmininkas ir Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos narys Antanas Kontautas sako, kad vienareikšmiškos nuomonės, dėl kokių priežasčių mažėja kai kurių žuvų ištekliai Kuršių mariose, nėra.

Anot A. Kontauto, Klaipėdos universiteto mokslininkai tik pastaruoju metu pradeda talkinti kolegoms iš sostinės ir dalyvauti tiriant Lietuvos žuvų išteklius. Anot jo, negalima teigti, kad sumažėjo visų žuvų ištekliai.

„Pastebimas starkių sumažėjimas, iš dalies ešerių, kuojų, tačiau karšių, plakių populiacija yra pakankamai tvari. Kaip gerus mūsų žuvų išteklius įvardija ir tarpautinės organizacijos“, - sako A. Kontautas. Anot jo, išsamių tyrimų dėl kai kurių rūšių žuvų mažėjimo nėra. Įtakos gali turėti ir gamtinės sąlygos, uosto akvatorijos gilinimas, intensyvėjanti pramoginė laivyba Kuršių mariose, kiti veiksniai.

Verslų interesai

„Teigti, kad verslinės žvejybos uždraudimas išspręs problemą, nėra jokio pagrindo“, - sako A. Kontautas. Anot jo, šiuolaikiniai mėgėjiškos žvejybos įrankiai ir technologijos (echolotai) leidžia taip pat labai efektyviai ir gana dideliais kiekiais gaudyti žuvis.

„Žvejai mėgėjai jau kalba apie aukciono steigimą, kuriame galėtų pardavinėti savo pagautas žuvis, kad jos galėtų atsirasti restoranuose arba rūkyklose“, - pastebi A. Kontautas. Anot jo, daugiau naudos galėtų turėti visiškas žvejybos (verslinės ir mėgėjiškos) draudimas neršto metu porą mėnesių nuo gegužės 1 d., ir tai būtų galima padaryti dar šiemet.

Akivaizdu, kad šioje kovoje už žuvų išteklius abiejose pusėse yra aiškūs verslo interesai, tačiau viena pusė prisidengia mėgėjiškos žūklės korta.

Saugoti paveldą

Nepriimti skubotų ir iki galo neaptartų sprendimų Seimą ragina Neringos meras Darius Jasaitis. Jis pastebi, kad mokslininkų nuomonė ir išvados paskutiniu metu keičiasi, tad ir noras visas bėdas dėl žuvų išteklių mažėjimo suversti Kuršių marių žvejams jau nebėra toks kategoriškas.

„Tačiau kai matau, kad “Lašišos dienoraštis„ už Rusijos bendrovės “Gazprom„ pinigus prisipirko naktinio matymo prietaisų, kokių net medžiotojai neturi, tai jau panašu į karą, tik ginklų betrūksta“, - situaciją vaizdingai apibūdina D. Jasaitis.

„Kitose valstybėse leidžiami didžiuliai pinigai, kad tokios tradicijos būtų atgaivintos, o pas mus jas siekiama sunaikinti“, - pastebi D. Jasaitis. Anot jo, žvejai verslininkai yra ir ateityje turi būti ir mokslo pagalbininkai tiriant žuvų išteklius ir vandens telkinio būklę. Žvejai turi ir žvejybos priemonių, ir laivų, kuriais gali pasinaudoti mokslininkai.

„Tikiu, kad bus rastas visas suinteresuotas puses tenkinatis sprendimas“, - neabejoja Neringos meras D. Jasaitis.