Visvaldo Matijošaičio pasitikėjimo reitingas ir toliau krenta

Panašu, kad merui viešoje erdvėje keliami klausimai dėl jo įkurtos „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos ir korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje nulėmė tai, kad per pastaruosius du mėnesius nepalankiai vertinančių V. Matijošaitį apklaustųjų skaičius išaugo 20 procentų.

Antrą mėnesį iš eilės Kauno miesto mero reitingas mažėjo ryškiausiai. Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad nuo kovo mėnesio labiausiai (7 procentiniais punktais) sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą V. Matijošaitį. Per pastaruosius 2 mėnesius nepalankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 20 procentinių punktų – nuo 34 proc. iki 54 proc. Taip pat 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Gitaną Nausėdą, o 3 procentiniais punktais pablogėjo Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho vertinimas.

Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.

Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus

Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).

Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.). 

Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc. nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).

Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė

Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki,  52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.

Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.

Sociologė: V. Matijošaičiui susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą bus sunku

 „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad vis didėjantis V. Matijošaičio nepalankus vertinimas neabejotinai yra nulemtas to, kad visuomenės neįtikimo Kauno mero pasiaiškinimai, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje. Taip pat, pasak sociologės, prie neigiamo V. Matijošaičio vertinimo greičiausiai prisidėjo ir didelio masto korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje.

„Kadangi anksčiau viešoje erdvėje gan ilgą laiką apie V. Matijošaitį nelabai buvo kalbama, o per pastaruosius kelis mėnesius įvyko ir korupcijos skandalas savivaldybėje, ir prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuolat keliami klausimai dėl jo verslo Rusijoje, buvo ir mitingai, ir protestai, reiškė gyventojai savo nuomonę tais klausimais, tai negalėjo neatsiliepti vertinimui“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Sociologė atkreipia dėmesį, kad tiek dėl korupcijos skandalo Kaune, tiek dėl V. Matijošaičio ir jo šeimos verslo Rusijoje visuomenei į kylančius klausimus taip ir nebuvo aiškiai atsakyta.

„Nepasibaigė dar tas procesas, tie klausimai dar neišspręsti. Buvo tam tikrų paaiškinimų, bet didelė dalis visuomenės reiškė nuomonę, kad jis turėtų uždaryti verslą Rusijoje, o kadangi to rezultato kol kas nėra, tai kiekvieną mėnesį V. Matijošaičio reitingas po truputį ir mažėja“, – sakė R. Ališauskienė.

„Dalis žmonių iškart sureagavo ir nusivylė V. Matijošaičiu, todėl Kauno mero reitingas smuko iškart. Kadangi ta tema neišnyko: tie kas dar abejojo, laukė paaiškinimo, kurio negavo, jie taip pat blogiau pradėjo vertinti V. Matijošaitį. Todėl kiekvieną mėnesį Kauno mero reitingas šiek tiek ir mažėja“, – pridūrė ji.

R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad iki savivaldos rinkimų dar liko beveik metai, todėl, pasak jos, tai teoriškai pakankamas laikas susigrąžinti gyventojų palankumą. Visgi, sociologės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad verslo Rusijoje tema karo Ukrainoje kontekste visuomenės vertinama labai jautriai. Todėl „Baltijos tyrimų“ vadovė mano, kad V. Matijošaičiui susigrąžinti buvusį visuomenės palaikymą bus sudėtinga.

„Yra toks fenomenas kaip visuomenės pripratimas. Viena vertus, jeigu kažkokia neigiama informacija ilgą laiką tęsiasi, tai paskui į ją taip jau labai nereaguojama. Kita vertus, kadangi tai yra labai aktualus ir emociškai jautrus klausimas, ypač karo kontekste, tai žmonės to nepamiršta. Galbūt jei nebeatsimena visų detalių, bet vis tiek neigiamo vertinimo šleifas išlieka. Tai manyčiau, kad sunku bus V. Matijošaičiui susigrąžinti pasitikėjimą“, – svarstė ji.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.