Valdžia pripažįsta: dalis spaudos leidinių išnyks – skubiai Seimui teikia Pašto įstatymo pataisas

Tačiau pasiektą susitarimą dėl prenumeratos pristatymo tarifų dydžio valdžia ir leidėjai vertina skirtingai.

Kultūros ministerija mano, kad pasiekė susitarimą su leidėjais, o šio susitarimo rezultatą – parengtą Pašto įstatymo keitimo projekto projektą – vertina kaip priimtiną kompromisą. Tačiau leidėjų numatomos priemonės netenkina.

Mat šešiuose didžiuosiuose miestuose, kur išvežiojama didžioji dalis prenumeruojamų periodinių leidinių, kelis kartus augantys Lietuvos pašto tarifai nesikeičia ir valstybė jų nekompensuoti neplanuoja.

Lietuvos paštas antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai jos augo dukart, o nuo kitų metų – dar 2-3 kartus, priklausomai nuo svorio.

Dėl to periodinės spaudos leidyba pakibo ant plauko: jeigu valstybė nepadės, o Lietuvos paštas toliau, kaip įtariama, naudosis dominuojančia rinkos padėtimi, laikraščių ir žurnalų laukia greita arba lėta mirtis.

Peilis kultūrinei spaudai

Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA) vadovas Gytis Norvilas teigia, kad didžioji dalis kultūros leidinių prenumeruoja skaitytojai, gyvenantys būtent miestuose. O čia leidėjai neturi kito pasirinkimo, išskyrus naudotis Lietuvos pašto paslaugomis.

G. Norvilas skaičiuoja, kad didžiuosiuose ir mažesniuosiuose miestuose gyvena 90 proc. kultūros ledinių prenumeratorių, o kaimo vietovėse jų yra iki 10 procentų.

Didžiuosiuose ir mažesniuosiuose miestuose gyvena 90 proc. kultūros ledinių prenumeratorių.

G. Norvilas teigė, kad Lietuvos pašto tarifų padidinimas „kultūrinei spaudai yra peilis“. Kadangi kultūrinė spauda neturi pajamų iš reklamos, o valstybės finansinė parama nedidėja, tarifų ženklus išaugimas „kerta dar labiau“.

KPLA vienija didžiąją dalį kultūros ir meno periodinių leidinių: „Artnews.lt“, „Dailė“, „Kinas“, „Krantai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“.

G. Norvilas pripažino, kad kultūros leidiniai yra iš dalies finansuojami per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, tačiau išgyvenimui to esą tikrai nepakanka.

„Tas kompensavimas yra tik ašaros. Realiai visas išlaidas padengia prenumeratoriai ir patys leidiniai“, – Alfa.lt sakė G. Norvilas.

Neadekvačiai augantys prenumeratos pristatymo tarifai, pasak jo, kultūrinės spaudos leidėjų netgi nenustebino. „Dabar esame tokioje situacija, kai jau niekas nebestebina“, – prisipažino jis.

Vos suduria galą su galu

Tikimybė, kad dalis kultūros leidinių kitąmet užsidarys, asociacijos vadovo nuomone, yra labai didelė.

„Kai buvau „Literatūros ir meno“ redaktorius, visada labai džiaugdavomės, kai metų gale finansiniai rezultatai būdavo nuliniai – pajamos ir išlaidos sutapdavo. Kiek dabar matau horizontą, daugelis kultūros leidinių dirba nuostolingai. Net jei kas suranda privačių rėmėjų, problemos tai nesprendžia“, – sakė asociacijos vadovas.

Gytis Norvilas: kai buvau „Literatūros ir meno“ redaktorius, visada labai džiaugdavomės, kai metų gale finansiniai rezultatai būdavo nuliniai – pajamos ir išlaidos sutapdavo. BNS foto

G. Norvilas „Literatūros meno“ vyr. redaktoriumi dirbo 8 metus iki šių metų birželio, kai savo noru pasitraukė iš pareigų.

Viena iš sprendimą nulėmusių priežasčių poetas ir eseistas nurodė valdžios kultūros politikos nebuvimą, o tai, pasak G. Norvilo, „pasmerkė iš esmės visas jėgas skirti tik išlikimui, o ne atviro, visaverčio žurnalo kūrimui”.

„Kultūrinė spauda – kaip ir Lietuvos futbolas – 25 metus iš esmės gravitavo žemyn, o dabar yra kritiniame taške.

Popieriaus krizė, spaudos išlaidos, nuolatinė infliacija – visa tai modeliuoja situaciją, kad kultūrinės spaudos finansavimas iš esmės nuolat mažėja <...>.

Kaip išganymo visus šiuos metus laukėme medijų, kultūros periodinių leidinių finansavimo pertvarkos modelio.

Ta šviesa priartėja ir nutolsta. Nesulaukiau, norėjau sulaukti.

Deja. Su esamais ištekliais jaučiuosi padaręs viską – toliau judėti nebėra kur. Jaučiu – kitų kultūros leidinių redaktoriai irgi kaba ant plauko...“ – atsisveikinimo laiške rašė G. Norvilas.

Kultūrinė spauda – kaip ir Lietuvos futbolas – 25 metus iš esmės gravitavo žemyn, o dabar yra kritiniame taške.

1946 m. Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtas savaitraštis „Literatūra ir menas“ 2012 m. tapo žurnalu. Nuo 2018 m. žurnalas leidžiamas kas dvi savaites, jo tiražas – apie 1,5 tūkst. egzempliorių.

Didieji miestai palikti laisvai rinkai

Antradienį Seimui skubos tvarka Vyriausybės pateiktas Pašto įstatymo keitimo projekto projektas numato, kad atsiras galimybė pristatymo tarifus segmentuoti į skirtus kaimo vietovėms, nedideliems miestams ir didiesiems miestams. Didžiausias finansavimas būtų skiriamas kaimo vietovėms.

Dėl prenumeratos tarifų dydžių tarp valdžios, valstybės įmonės Lietuvos pašto ir leidėjų buvo kilę daug diskusijų.

Kultūros ministerijos nuomone, susitarimas vis dėlto pasiektas, nes kaimo vietovėse pristatymo tarifas nebus didinamas, o mažuose miestuose būtų didinamas „adekvačiu ir leidėjams priimtinu dydžiu“.

Kaimo vietovėse pristatymo tarifas nebus didinamas, o mažuose miestuose būtų didinamas „adekvačiu ir leidėjams priimtinu dydžiu“.

„Šeši didieji miestai leidinių pristatymo paslaugas galės įsigyti tiek iš Lietuvos pašto, tiek kitų tiekėjų“, – teigė ministerija.

Leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka mano, kad pilno sutarimo su valdžia pasiekti nepavyko.

„Susitarimas visiškai netenkina leidėjų, kurių dauguma leidinių pristatoma didmiesčiuose – jiems lieka rinkos, kurioje dominuojančią padėtį užima Lietuvos paštas, sąlygos.

Šie leidėjai bet kuriuo atveju gauna gerokai išaugusį įkainį, jie nukenčia labai skaudžiai. Derybos su paštu tose teritorijose nevyksta ir niekas į leidėjų argumentus nebando įsiklausyti“, – Alfa.lt teigė M. Bulka.

Kita vertus, jis sutinka, kad dėl mažųjų miestų dalinis kompromisas pasiektas, nors vis išlenda naujų aplinkybių, dėl kurių šiuo metu leidėjai ginčijasi.

„Dalis leidėjų patys pristatinėdavo leidinius į 13 pašto skirstymo centrų. Pasirodo, kad šiems leidėjams tarifas didėja labiau negu kitiems“, – sakė M. Bulka.

Neįtikina pašto argumentai

„Nacionalinės spaudos“ vadovas nesutinka su Lietuvos pašto argumentais, kad leidinių pristatymas kaime, kur tarifus kompensuoja valstybė, kainuoja tiek pat, kiek mieste.

„Mes tuo netikime, nors turime oficialų pašto laišką. Kaime paštininkui prenumeratą gali tekti gabenti kelis kilometrus. O mieste, viename name ar laiptinėje yra keli prenumeratoriai. Laikas ir sąnaudos skiriasi, negali būti įkainiai kaime ir mieste vienodi“, – teigė M. Bulka.

Leidėjai, pasak jo, įsitikinę, kad įkainiai mieste yra tikrai mažesni.

„Kadangi Lietuvos paštas yra didelė įstaiga, manome, kad šiek tiek piktnaudžiauja. Kaip sąžiningai apskaičiuoti, kai iš tikrųjų nežinai, kiek paštininkas užtrunka pristatyti prenumeratą: 5 ar 10 minučių. Mes prie tų skaičių neprieiname, o Ryšių reguliavimo tarnyba įkainių miestuose apskritai nevertina“, – sakė M. Bulka.

Kadangi Lietuvos paštas yra didelė įstaiga, manome, kad šiek tiek piktnaudžiauja.

Leidėjų nuomone, Lietuvos pašto tarifai yra išpūsti. „Leidėjai sutinka, kad tarifai gali didėti tiek, kiek auga infliacija, energetikos sąnaudos, darbo užmokestis Lietuvoje – 30 proc. ar panašiai.

Bet leidėjai nesutinka, kai paštas staiga tarifus padidina 100 procentų. Infliacija ir darbo užmokestis nepadidėjo keliais kartais“, – pastebėjo M. Bulka.

Miestuose, pasak jo, nėra ir tikros laisvosios rinkos – į kurią nurodo Vyriausybė. Kelios privačios siuntų pristatymo įmonės gali leidinius pristatyti, pavyzdžiui, į sostinės Karoliniškių mikrorajoną, bet šalia miesto esančiose gyvenvietėse nėra jokio pasirinkimo, išskyrus paštą.

„Kaune, Klaipėdoje, Alytuje dar sunkiau surasti žmones, kurie galėtų tą paslaugą atlikti.

Be to, net jeigu leidėjai sukurtų savo privačias struktūras, jos pristatytų tik leidinius, o paštas išnešioja laiškus, siuntinius ir kitką, jis turi savo plačią infrastruktūrą, todėl gali veikti optimaliau“ – pastebėjo pašnekovas.

M. Bulkos teigimu, leidėjai prašo ne finansinės kompensacijos iš valstybės, bet Lietuvos pašto „sąžiningo apetito nustatymo“.

Leidėjai prašo ne finansinės kompensacijos iš valstybės, bet Lietuvos pašto „sąžiningo apetito nustatymo“.

„Per vienus metus paslaugą branginti šimtus procentų yra nepartneriška ir nesąžininga. Guri būti duotas laikas prisitaikyti – trejų metų ar kitas, kad leidėjai galėtų prognozuoti išlaidas, plėsti savo tarnybas, ieškoti kitų sprendimų“, – sakė M. Bulka.

Jis su kartėliu prisiminė, kad Lietuvos pašto buvusi vadovė pernai leidėjams pristatė tarifų augimo planą trejiems metams. „Tada mums tas planas atrodė siaubingas, bet dabar, kai išvydome kitų metų tarifus, pernykštis planas atrodo visai neblogas“, – sakė M. Bulka.

Susirūpino dėl informacijos sklaidos

Pašto įstatymo pataisas Seimui teikianti Vyriausybė pripažįsta, kad išaugusi periodinių leidinių pristatymo kaina kelia grėsmę demokratijos pagrindams, nes išnykus kai kuriems leidiniams sumažės piliečių galimybės gauti patikrintą informaciją.

Esant tokiems kainų pokyčiams spaudos leidiniai taps mažiau prieinami Lietuvos visuomenei, o dalis leidinių išnyks.

Seimui pateiktame aiškinamajame rašte Vyriausybė teigia, kad įstatymo pataisų rengimą paskatino tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos paštas dėl išaugusių paslaugų sąnaudų bus priverstas didinti periodinių leidinių pristatymo miesto gyvenamosiose vietovėse tarifus.

O pagal rinkos dalyvių teikiamą informaciją nustatyta, kad nedideliuose miestuose nėra konkurencijos teikiant periodinių leidinių pristatymo paslaugas – jas teikia tik Lietuvos paštas.

„Dėl numatomų tarifų didinimo leidėjai turės gerokai padidinti periodinių leidinių prenumeratos įkainius ir dalis visuomenės prenumeruoti spausdintų leidinių neturės galimybės.

Tai stipriai paliestų socialiai jautrią visuomenės dalį. Esant tokiems kainų pokyčiams spaudos leidiniai taps mažiau prieinami Lietuvos visuomenei, o dalis leidinių išnyks. Spausdintos žiniasklaidos mažėjimas Lietuvoje mažins patikrintos informacijos prieinamumą“, – teigia Vyriausybė.

Spausdintos žiniasklaidos mažėjimas Lietuvoje mažins patikrintos informacijos prieinamumą.

Prie neigiamų veiksnių, skatinančių periodinės spaudos sektoriaus susitraukimą, papildomai prisideda žaliavų, išteklių (popieriaus, elektros energijos, kuro) ir su jais susijusių paslaugų kainų augimas, prasidėjęs jau 2021 m.

„Dėl to žiniasklaidos segmentas pastaraisiais metais tapo itin pažeidžiamas. Spaudos leidėjų ekonominio pajėgumo susilpnėjimas žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo aspektu demokratinėje visuomenėje yra bendrai nepageidautinas reiškinys, kadangi mažėja informacijos šaltinių įvairovė, didėja žiniasklaidos rinkos koncentracija, kuri yra vienas iš rodiklių, turinčių neigiamą įtaką žiniasklaidos nepriklausomumui ir objektyvumui“, – teigiama rašte.

Seimui teigiamo Pašto įstatymo pakeitimo projekto iniciatorė yra Susisiekimo ministerija.

Didžiuosiuose miestuose paramos neteiks

Pašto įstatymo projektas numato, kad Vyriausybė tvirtins periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir kas 3 metus tvirtins periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.

Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) rengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą. RRT kartu atliks universaliosios pašto paslaugos tarifų ir periodinių leidinių pristatymo kaimo prenumeratoriams tarifų taikymo priežiūrą.

Užtikrinant periodinių leidinių pristatymą prenumeratoriams nedideliuose miestuose, numatoma reglamentuoti periodinių leidinių pristatymo kompensavimo valstybės lėšomis tvarką.

Tačiau miestuose, kurie patenka į tankiai gyvenamas vietoves, periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimas ir toliau bus užtikrinamas laisvos rinkos sąlygomis.

Šiuo metu į šią grupę patenka 6 didžiausi Lietuvos miestai, tai Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus.

Kompensacijoms – keli milijonai eurų

Pašto įstatymo pakeitimo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti iš 2024 metų valstybės biudžeto reikės papildomų 1,22 mln. eurų.

Paslaugos nuostoliai už 2023 m. I pusmetį bus kompensuojami 2023 m. II pusmetį, o 2023 m. II pusmetį patirti nuostoliai bus kompensuojami 2024 m. I pusmetį, todėl didžiausias lėšų poreikis bus reikalingas nuo 2024 m.

Lietuvos paštas įkainius leidėjams už periodinių leidinių pristatymą didins nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl nuo šios dienos pradės veikti ir nuostolių už periodinių leidinių pristatymą kompensavimo mechanizmas.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad be esamų 7,9 mln. eurų, 2023 m. numatoma iki 2,1 mln. eurų papildomų lėšų prenumeratos pristatymo kompensacijoms.

Siekiant užtikrinti periodinių leidinių pristatymą net tik kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, Vyriausybė skubos tvarka patvirtins reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus, o nuostolių kompensavimas bus vykdomas atlikus auditą po 6 mėnesių.

Tarifai didėja kelis kartus

Lietuvos paštas nuo kitų metų kelis kartus padidino teikiamų prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo mieste tarifus. Pavyzdžiui, vieno periodinio leidinio pristatymo įkainis mieste nuo kitų metų, priklausomai nuo periodinio leidinio svorio, didėja nuo 35–39 centų iki 80–84 centų.

Leidinių pristatymo mieste kaina labiausiai auga dėl to, kad paštas 10 kartų padidino fiksuotą įkainį už vieno periodinio leidinio pristatymą. Šiemet šis įkainis yra 5 centai, kitąmet bus 50 centų už vieno periodinio leidinio pristatymą.

Lietuvos pašto tarifų didėjimą redakcijos pajus nevienodai – vienoms sąnaudos išaugs 10 procentų, kitoms – 2–3 kartus.

Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė teigia, kad sprendimą nuo ketvirtadalio iki 2,5 karto didinti periodinių leidinių pristatymo tarifus lėmė jau kurį laiką Lietuvoje įsibėgėjanti prekių ir paslaugų kainų infliacija, kuri jaučiama daugelyje ekonomikos sektorių.

„Prenumeratos pristatymo paslaugų teikimas miestuose dėl istoriškai retai peržiūrėtų tarifų ir sparčiai išaugusios savikainos šiuo metu Lietuvos paštui yra nuostolingas. Skirtingai nei kaimiškose vietovėse, patiriamos sąnaudos čia nėra kompensuojamos valstybės“, – Alfa.lt teigė D. Žebrauskaitė.

Prenumeratos pristatymo savikainą miestuose, pasak jos, brangina keletas veiksnių. Pirmiausiai – 50 proc. didesnis vieno prenumeratoriui pristatomo leidinio svoris, lyginant su kaimiškomis vietovėmis.

Lietuvos pašto atstovė pažymėjo, kad tik miestuose dirba pėstieji laiškininkai, kurie dėl darbo saugos reikalavimų svoriui privalo į skirstymo skyrius grįžti po kelis kartus per dieną ir paimti privalomą išnešioti prenumeratą.

Tuo tarpu kaimiškose vietovėse visi laiškininkai turi bendrovės jiems suteiktas transporto priemones, tad išnešiojamos korespondencijos svoris nėra ribojamas.

„Galiausiai, vienam kaimiškos vietovės gyventojui santykinai tenka keturis kartus daugiau Lietuvos pašto pristatomų leidinių nei vienam miesto gyventojui“, – sakė D. Žebrauskaitė.