„Valdančiųjų suformuotas biudžetas - be ambicjių ir fantazijos“

Nors jau nuo praėjusių metų lapkričio prašiau kalbėtis ir pristatyti rengiamą biudžetą, bet pamačiau tik galutinį variantą, kai jis buvo paskelbtas. Dabar jau akivaizdu kodėl. Kad nebūtų spėta pateikti pasiūlymų dėl naujų vaikų darželių, kelių žvyravimo, apleistų medicinos punktų tvarkymo, lietaus nuotekų klojimo ir kitų svarbių ir reikalingų darbų gyventojams.

Jau ne pirmi metai mes susiduriame su didele problema - vietų trūkumu darželiuose. Praėjusiais metais, kaip greitesnį sprendimo būdą, pasiūliau statyti modulinius darželius Gargžduose, Priekulėje.

Buvo surengtas ne vienas susitikimas, mano iniciatyva konsultuotasi su Kauno rajonu, kuris ženkliai pagerino situaciją statydamas būtent modulinius darželius, bet šių metų biudžete tam nėra numatyta jokių lėšų.

Paprastai tariant, valdantieji siunčia aiškią žinią Gargždų ir Priekulės tėvams - papildomų vietų Savivaldybės darželiuose nei šiais, nei 2023-2024 nesitikėkite.

Tokią pačią situaciją matome ir sveikatos srityje. Nežadama investuoti ir į ambulatorijų tvarkymą. Lėšų nesulauks Veiviržėnų ambulatorija, nebus tvarkomas ir Plikių slaugos skyriaus pastatas. Remonto reikia ir Tilvikų, Daukšaičių, Pėžaičių medicinos punktams, bet biudžete tam lėšų nenumatyta nei šiais, nei kitais metais.

Valdantieji aiškina, kad reikia palaukti valstybės planų dėl sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos, bet ar mums centrinė valdžia turi diktuoti, ką daryti, kad gyventojai gautų paslaugas? Juk pirminė sveikatos priežiūra yra išimtinai savivaldybės atsakomybė, bet, žiūrėdamas į sveikatos programos strateginį planą, matau, kad niekas nėra planuojama.

Jeigu dabartinė valdžia nemato pokyčių poreikio dabar, bijau, kad tie pokyčiai, paliekant be dėmesio sveikatos sektorių, skaudžiai atsilieps mūsų gyventojams ateityje.

Naujovių nesimato ir socialinėje srityje - nebus kuriama jokia nauja infrastruktūra. Bus užbaigti tik du pradėti projektai Priekulėje, praplėsime paslaugas socialinių paslaugų centre ir atsiras vaikų dienos centras.

Esu ne kartą akcentavęs, kad mūsų rajone trūksta kai kurių paslaugų. Reikia didinti vaikų dienos centrų skaičių, kurti savarankiško gyvenimo namus, apsaugotą būstą, rasti būdų, kaip skatinti negalią turinčių žmonių savarankiškumą.

Apie tai diskutuojama ir su bendruomenėmis, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dalį šių paslaugų galėtų drąsiai teikti. Bet valdantieji tam lėšų neplanuoja, neieško būdų, kaip jų pritraukti ir iš Europos Sąjungos investicinių fondų, nenumato jokio naujo projekto 2023-2024 metams.

Kultūra taip pat liko podukros vietoje. Be jau pradėtų projektų - Gargždų ir Endriejavo kultūros centrų, naujų šiemet nebeplanuojama. Veiviržėnų kultūros centras, nors renovacija verkiant reikalinga, šiemet lėšų nesulauks.

Nueita lengviausiu keliu, kuriam nereikia nei fantazijos, nei strateginio požiūrio.

Nėra planų dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo, Lankupių ir Drevernos šliuzų. Gyventojai jau dešimtmetį maitinami pažadais dėl naujo muziejaus ir bibliotekos Gargžduose. Bet, matyt, valdantiesiems dėl to nė kiek ne gėda. Praėjusiais metais speciali komisija buvo priėmusi sprendimą, kad geriausia vieta tam būtų parke, kur jau ne vienerius metus stovi pamatai.

Bet valdantieji nesugebėjo priimti galutinio sprendimo, tempė laiką ir, kiek man žinoma, šią galimybę jau praradome. Tad vietoje galimo muziejaus-bibliotekos pastato ilgainiui parke tiesiog galime turėti gyvenamuosius namus.

Praėjusiais metais buvo paruošta Kultūros strategija iki 2030 m., bet nė vienos joje numatytos priemonės įtrauktos nematau, nors tikrai yra gerų iniciatyvų - tokių, kaip signatarų įamžinimo erdvė „Laiko tiltas“ Veiviržėnuose ar Kalvystės miniatiūrų ekspozicija Priekulėje.

Kiek suprantu, nauja valdančioji neatsivertė ir Turizmo strategijos iki 2030 m. Nematau nė vienos ilgalaikės priemonės, nukreiptos į didžiausią turistinį potencialą turintį pajūrį ar į perspektyvias turistines vietoves Veiviržėnuose, Judrėnuose, Agluonėnuose. Čia taip pat nekuriama jokia infrastruktūra ir paslaugos.

Per praėjusius metus esu gavęs iš gyventojų ne vieną skundą dėl žvyrkelių, bet finansavimas čia auga nežymiai. Mano manymu, žvyrkelių „pamaitinimui“ reikėtų skirti bent 1 milijoną eurų, kad situacija bent kiek pasitaisytų, tačiau tas nedaroma.

Visiškai pamirštos sodininkų bendrijos, kurios itin sparčiai plečiasi ir čia daugėja gyventojų, mokančių mokesčius būtent į savivaldybės biudžetą. Stringa daugiabučių renovacija, vis dar turime per daug gyventojų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Tačiau mano išsakyti siūlymai, kurie spręstų šias problemas, neišgirsti.

Ir tai tik nedidelė dalis galimų perspektyvų, kurių nepamatė arba nepanorėjo matyti valdantieji.