Tylusis žudikas: ekspertai atskleidžia, kaip laiko persukimas kenkia sveikatai

Apskritai sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Dienos šviesą reguliuojantį laiką, kitaip vadinamą vasaros laiką, XVIII a. pabaigoje pasiūlė įvesti Benjaminas Franklinas. O diskusija dėl laiko persukimo tęsiasi iki šių dienų.

Nors Europos Sąjungos šalys jau kurį laiką sako, kad tai turėjo būti paskutiniai metai, kai persukamas laikas, bendro sutarimo šiuo klausimu nebuvo rasta.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks laiko kaitaliojimas kenkia žmogaus sveikatai, tad daugelis žmonių ir toliau bus priversti taikytis su laiko padariniais jai. Kaip laikrodžio pasukimas paveikia mūsų sveikatą?

Padaugėja skundų, būdingų ritmo kaitai

Šeimos ir bendrosios praktikos gydytojas Tomas Maurušaitis iš savo praktikos pastebi, kad laiko sukinėjimas daro įtaką mūsų savijautai, jaučiamas sudirgimas, nuovargis, apsunkimas.

„Kai mes pasukame laiką, praeina savaitė, kai atsiranda vizitų pas gydytoją. Žmonės sako: aš jaučiuosi išsiblaškęs, nesusikaupęs, sunku atsikelti, jaučiu nuovargį“, – sakė gydytojas.

Vadinasi, po laiko persukimo pastebima netipinių skundų, kurie būdingi ritmo kaitai. Tačiau T. Maurušaitis čia įžvelgia ir kitą problemą.

Skundai yra labai abstraktūs ir neturi lengvo sprendimo, o patys žmonės dažnai irgi nesupranta, kodėl atsiranda sveikatos sutrikimų.

Aiškina, kad trūksta saulės ir vitaminų.

„Ką galima parekomenduoti daliai žmonių, tai pasidaryti tyrimus. Jei viskas gerai, tai greičiausiai bus laiko pasukimas, laukime savaitę ar kitą, kol organizmas grįš į savo vėžes“, – situaciją komentavo gydytojas.

Tačiau gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius drastiškų pokyčių neįžvelgia. „Iš tiesų, kad padaugėtų drastiškų susirgimų ir kažkam išprovokuotų kažkokią ligą, taip nėra.

Bet tiems žmonėms, kurie turi problemų su miegu, pokyčiai nėra labai malonūs. Tai yra papildomas stresas ir diskomfortas organizmui, bet tikrai ne tragedija“, – aiškino M. Marcinkevičius.

Anot jo, laiko persukimas sugriauna pačią svarbiausią miego rekomendaciją – gultis ir keltis tuo pačiu metu. Tačiau per savaitę ar kelias organizmas prie pokyčių pripranta.

Labiausiai nukenčia vaikai ir jaunimas

Labiausiai nuo laiko sukimo, anot T. Maurušaičio, kenčia darželinio, mokyklinio amžiaus vaikai ir visi, turintys mažamečių. Ypač nukenčia mažesnių vaikų miego ritmas, nes jie vis dar gyvena pagal vidinį, biologinį laikrodį.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tėvams sunku vaiką pakelti į darželį, nes jų vidinis laikrodis dar miega. Nors dabar yra septynios ryto, vaiko biologinis laikrodis sako, kad yra šešios“, – patirtimi dalijasi gydytojas.

Tačiau jaunimas nuo aštuoniolikos apytiksliai iki dvidešimt dvejų metų tokių pokyčių yra paveikiami mažiau, nes jų grafikai yra kitokie. O kūdikių tai irgi beveik neliečia, mat šie gyvena pagal savo ritmą.

M. Marcinkevičius išskiria ir dar vieną grupę. Anot jo, didžiausią problemą šioje situacijoje jaučia senoliai. Taip yra ne dėl amžiaus, bet dėl to, kad jie turi miego problemų.

„Jie dažniau prabudinėja naktį. Daliai žmonių, kurie nedirba, gyvenimo ritmas laisvesnis ir jiems tas kėlimasis konkrečią valandą nėra labai varginantis dalykas. Bet jeigu vyresnis žmogus dirba ar turi kitokių įsipareigojimų, tai jiems tai yra problema“, – pasakojo gydytojas psichiatras.

Vasaros laikas sunkiau išgyvenamas nei žiemos

Dar 2018 m. Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė tam tikras rekomendacijas dėl laiko pakeitimo.

Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai pritarė, jog laiko kaitaliojimas du kartus per metus yra žalingas sveikatai bei rekomendavo rinktis standartinį, t. y. žiemos laiką. Šis, pasak ekspertų, Europos gyventojų sveikatai yra kur kas naudingesnis.

Kaip sveikatą žalojančio faktoriaus, kad laikas yra sukamas 2 kartus per metus, anot T. Maurušaičio, grupuoti nereikėtų. Vis dėlto pastebimas didelis skirtumas tarp vasaros ir žiemos laiko.

Laikrodžio sukimas link vasaros yra daug sunkiau išgyvenamas nei žiemos, kada mes galime leisti valandą ilgiau pamiegoti. Anot specialisto, žiemos metu visi žmonės jaučiasi apsunkę arba apsnūdę, o po laiko persukimo į vasaros laiką labiausiai dominuoja skundai dėl nuovargio.

Prasilenkia su individualiu biologinio laikrodžio ritmu

Tiesa, laiko pasukimas dažnai taip pat prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Nors senais laikais žmonės orientavosi pagal saulę – kada ši pakyla, o kada leidžiasi, šiandien, kaip aiškina T. Maurušaitis, mūsų vidinis laikrodis nusistato pagal tai, koks yra mūsų gyvenimo ritmas.

Anot jo, jeigu įprastai yra keliamasi aštuntą valandą, tada organizmas žadinti pradeda dar prieš aštuonias, o maisto reikalauja pusę devynių. Todėl, medicinos eksperto teigimu, galėtume gyventi ir be laiko sukinėjimo.

„Laiko sukinėjimas galbūt yra labiau techninis dalykas, bet sveikatos prasme šiandien tai yra absurdas. Mano asmenine nuomone, tai tikrai yra žalinga, ir jeigu kas klaustų manęs, sakyčiau, kad atsisakome ir kuo greičiau“, – atviravo šeimos gydytojas.

Panašios nuomonės laikosi ir M. Marcinkevičius, ne pirmus metus kalbantis apie laikrodžių sukinėjimo žalą sveikatai.

O sudėtingiausias dalykas, pasak ekspertų, yra, kai individualus biologinis laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu. Tokiu atveju rekomenduojama susigrąžinti kontrolę ir įstatyti save į ritmą. O kraštutiniais, pavyzdžiui, nemigos atvejais, galimas medikamentinis įsikišimas.

Anksčiau buvo apskaičiuota, kad daugumos Europos gyventojų vidinis biologinis laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis. Todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais Europos gyventojams siūlo rinktis standartinį, t. y. žiemos, laiką.

Beje, taip pat nustatyta, kad standartinis žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos ir tamsos režimu.