Tuoj karo metinės, o ilgai uodegą sukusi „Vičiūnų“ grupė taip ir nepaliko Rusijos: ar metas imtis sankcijų?

Kol Kaliningrade veikia „Vičiūnų“ fabrikas, lietuviai dirba Rusijos rinkai ir moka šiam nusikalstamam režimui mokesčius, taip finansuodami karą ir genocidą Ukrainoje.

Dar praėjusio kovo pradžioje „Vičiūnų“ grupė susidūrė su principinga visuomenės pozicija (prie Kauno miesto savivaldybės net protestuota dėl „Vičiūnų“ veiklos Rusijoje), bet ir ne mažiau principingu klausimu, kada lietuviškas verslas pasitrauks iš Rusijos ir nustos remti bei palaikyti nusikalstamą Kremliaus režimą.

O tuomet prasidėjo „Vičiūnų“ pareiškimų plejada. 2022-ųjų balandį pažadėta, kad verslą Rusijoje „Vičiūnai“ nutrauks per tris–keturis mėnesius.

Vėliau jau žadėta, kad pasitraukimas iš Rusijos rinkos įvyks iki rugpjūčio pradžios.

Dar vėliau – kad iki vasaros pabaigos.

Tada patys „Vičiūnai“ paskelbė, kad buvo atrinkti penki potencialūs pirkėjai, tačiau pasitraukimo terminas jau tapo neapibrėžtas.

O tada praėjusio rugsėjo pradžioje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė, kad rusiška bendrovė „Vičiūnai Rus“ sulaukė šviežių paskolų iš rusiškų investuotojų, tarp kurių – ir Kremliaus slepiami skolintojai.

Galiausiai, rudeniui įsibėgėjus, „Vičiūnai“ nutilo – pareiškė, kad kol kas susilaikys nuo bet kokių komentarų, kol vyksta „pardavimo procesas“.

„Vičiūnų grupė“ – viena iš įmonių, kuri lieka dirbti Rusijoje. Alfa.lt

Šiandien – jau vasaris, „Vičiūnų“ verslas Rusijoje vis dar neparduotas, o „Viči“ produkcija – antra mėgstamiausia tarp Rusijos vartotojų.

Netrukus – karo Ukrainoje metinės.

Ir visus šiuos metus „Vičiūnai“ verslu Rusijoje ir sumokamais mokesčiais rėmė karo ir propagandos mašiną, išnaudodami visuomenės suteiktą pasitikėjimo kreditą, gautą pažadėjus pasitraukti.

Pasitikėjimo limitas – jau išnaudotas

Praėjusią savaitę Vašingtone viešėjęs Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilionis teigė manantis, kad visuomenės suteiktas pasitikėjimo kreditas – jau išnaudotas; anot politiko, beveik metus buvo keliamas klausimas, ar sąžininga ir moralu dirbti Rusijoje, taip keliant pastarosios ekonomiką, kai ši yra išnaudojama karui ir ukrainiečių žudymui.

Ž. Pavilionio manymu, jeigu „Vičiūnai“ raginimų pasitraukti iš Rusijos iki šiol neišgirdo, labai tikėtina, kad ir neišgirs.

Žygimantas Pavilionis. BNS Foto

„Bet koks genocidinio režimo rėmimas ar dalyvavimas jo ekonomikoje iš esmės yra nusikaltimas.

Žinant, kad tie žmonės, kurie nejaučia jokio sąžinės graužulio, ar net nesupranta, kokiame nusikaltime dalyvauja, paprastai ginčijasi iki mėlynumo teismuose, kai juos palieti.

Tai iš esmės, jeigu jie iki šiol neišgirdo tokio raginimo, tai yra vienintelis būdas – taikyti sankcijas“, – portalui teigė Ž. Pavilionis.

Anot Seimo nario, efektyviausia priemonė sustabdyti lietuviško verslo pagalbą Rusijos ekonomikai ir kariniam aparatui galėtų būti ES sankcijos.

Pastarosios jau yra išbandytos, be to, užkerta kelią išsisukti nuo poveikio pakeitus pavadinimą ar perkėlus veiklą į kitą šalį.

Kitas variantas – paskelbti Rusiją teroristiniu režimu; tokiu atveju vargu ar verslas norėtų rizikuoti būti siejamas su teroristais.

„Aišku, mes gyvename ES erdvėje, ir pats efektyviausias instrumentas yra būtent ES sankcijos, nes šitie žmonės gali labai lengvai perkelti savo verslus, pakeisti pavadinimus.

Darome viską – šiuo metu esu Vašingtone su lenkų, ukrainiečių pirmininkais, darome viską, kad tos sankcijos griežtėtų.

Pavyzdžiui, JAV bandome įtikinti, kad Rusiją įvardytų kaip teroristinį režimą, ne tik kaip kokį nors nusikalstamą.

O jeigu JAV tai įvyktų, paprastai santykiai su tokiomis šalimis būna uždaromi maždaug iki Šiaurės Korėjos lygio. Kas pažeidžia tokias sankcijas, paprastai jiems taikomos antrinės sankcijos, jokie bankai Europoje ar kitose šalyse paprastai su tokiomis įmonėmis nebenori turėti jokių reikalų“, – sakė Ž. Pavilionis.

Iš esmės, jeigu jie iki šiol neišgirdo tokio raginimo, tai yra vienintelis būdas – taikyti sankcijas.

Pasak politiko, per jau beveik metus trunkantį karą buvo apsčiai laiko susivokti ir pamatyti, koks yra tikrasis Rusijos režimo veidas. Jeigu verslas iki šiol nepasitraukė iš rusiškos rinkos, tikėtina, kad elementariausiai priėmė sprendimą to ir nedaryti.

„Tiek JAV, tiek Briuselyje reikia daryti viską, kad sankcijos režimui būtų dar griežtesnės. Bet, kaip minėjau, labai liūdna, kad kai kam trūksta proto ir sąžinės suprasti, kad iš esmės jie stovi nusikaltėlių pusėje.

Jei per metus nesugebėtų padaryti išvadų, o tokių kaip jie yra ir Vakarų šalyse, geriausias būdas, kad vartotojai juos ir toliau baustų, o mes kaip politikai padarysime viską, kad tos sankcijos pasiektų tokį tašką, kad jiems, kurie nori sėdėti ant dviejų kėdžių, to nepavyktų padaryti“, – teigė Ž. Pavilionis.

Sankcijas įvesti sudėtinga, paveikti galėtų vartotojai

Kitas Seimo narys, konservatorių kandidatas į Kauno miesto merus ir vienas pagrindinių V. Matijošaičio varžovų Vytautas Juozapaitis sankcijų iš Rusijos nenorinčiam trauktis verslui galimybę vertina skeptiškiau.

Anot politiko, sankcijomis turėtų rūpintis ES, Lietuvoje jas įvesti būtų problemiška, o geriausiu atlygiu prorusiškam verslui galėtų tapti vartotojų, konkurentų spaudimas.

„Lietuvos mastu mes negalime tokių (sankcijų – Alfa.lt) vienašališkai, vienareikšmiškai imtis. Mes esame ES ekonomikos erdvėje, joje sprendžia, deja, ne Lietuvos įstatymai.

Aišku, mes galime rekomenduoti arba kreiptis į visus geros valios verslininkus, žmones, kad jie bent jau apribotų galimybę verslą vykdyti Rusijoje“, – sakė V. Juozapaitis.

Ir politika, ir verslas viename yra vadinama oligarchija.

Pasak Seimo nario, nuo pirmų dienų, kai pasiryžo siekti Kauno miesto mero kėdės, vienas iš jo argumentų buvo, kad tokia situacija, kokia susiklostė Kaune, kai miesto vadovas yra susijęs su Rusijoje dirbančiu verslu, yra neįmanoma demokratinėje, normalioje valstybėje.

„Kaip verslininkas tas žmogus gali daryti pagal savo sąžinę ir supratimą – tai nėra įstatymais draudžiama, matyt, juridiškai jis turi tam teisę. Bet kaip politikui tai yra nesuvokiamas veiksmas.

Ir politika, ir verslas viename yra vadinama oligarchija.

Vėlgi demokratinėje valstybėje tai yra nesuderinami dalykai.

O tai, kad manipuliuojama arba bandoma kažkaip komunikuoti, kad tuoj tuoj, ar sandėliai daromi, aš traktuoju kaip tokį žmonių klaidinimą, bandymą manipuliuoti visuomene“, – sakė V. Juozapaitis.

Vytautas Juozapaitis. Paulius Peleckis/BNS

„Ši situacija jau yra nebe vien Kauno, kai antro pagal dydį Lietuvos, kuri yra NATO ir ES narė, miesto meras ne visai adekvačiai elgiasi, mano giliausiu įsitikinimu, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Bendradarbiavimas su teroristine valstybe, kuri vykdo genocidą Ukrainoje ir žudo žmones, tai yra tiesiog nesuvokiama, ar tu meras, ar šiaip verslininkas.

Keista ir kai kurių pirmųjų asmenų pozicija, kad palikime čia jo sąžinei.

Užuot rodžius pavyzdį, iš jo turėtų pirmiausia išeiti iniciatyva.

O jis dabar, na, bando save pateikti lyg ir kaip auką – matote, jis ten gali prarasti daug dalykų.

Na, prieš investuojant reikia numatyti ir numanyti, kad Rusija yra ypatingos rizikos zonoje, visada turi turėti tą išėjimą ir žinoti, kad ten visada viskas gali greitai pasibaigti“, – sakė V. Juozapaitis.

alfa.lt