Sveikatą reguliariai tikrinasi vos keli procentai vairuotojų: šį įprotį teks keisti

Dar 2015 metais Vidaus reikalų ministerija siūlė atsisakyti prievolės tikrintis sveikatą kai kuriems asmenims iki 55 metų, kurie keičia vairuotojo pažymėjimą pasibaigus jo galiojimo laikui. Tačiau, panašu, kad prabėgus septyniems metams požiūris į vairuotojų sveikatos būklę sugriežtėjo.

Pagal dabartinę tvarką 1-osios grupės (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių) vairuotojams iki 55 m. sveikatos patikrinimo periodiškumas yra 10 metų, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išduodami ir vairuotojo pažymėjimai. Tuo metu teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones leidžiantys vairuoti pažymėjimai galioja ne ilgiau nei penkerius metus.

Norintieji gauti vairuotojo pažymėjimą, turi pateikti galiojančią medicinos pažymą. 1-osios grupės vairuotojams sveikatą reikia tikrintis kas 10 metų, iki vairuotojui sueis 55 metai, nuo 56 iki 69 metų vairuotojams – kas 5 metus, nuo 70 iki 79 metų vairuotojams – kas 2 metus, o vyresniems nei 80 metų vairuotojams – kas metus. Tuo metu vairuotojai profesionalai (2-oji grupė) iki 80 metų sveikatą turi tikrintis kas 2 metus, o nuo 80 metų – kas 1 metus.

Sveikata daro įtaką eismui

„Maždaug prieš 10 metų pateikėme įžvalgą, kad nėra ryšio tarp sveikatos pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Nors ir galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį vairuotojai, jei pasibaigia sveikatos pažymos galiojimas, turi pasitikrinti sveikatą. Visgi, kadangi nėra kontrolės mechanizmo, daugelis neskuba tikrintis sveikatos. Vairuoto sveikata daro didelę įtaką eismo saugumui, todėl numatomas pokytis yra reikšmingas“, – sako VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius sako, kad nuo sveikatos sutrikimų nėra apsaugotas nei vienas, todėl sveikatos patikra turi būti suprasta kaip prevencinė priemonė.

„Pastaruoju metu galime pastebėti, kad su sveikatos problemomis susiduria ir jauni, aktyvūs žmonės. Tikimybė patekti į eismo įvykį didėja nesiimant papildomų saugumo priemonių, eisme elgiantis neatsakingai, nepaisant kelių eismo taisyklių, užsiimant dėmesį nukreipiančia pašaline veikla. Įpareigojimas pasitikrinti sveikatą, padėtų sumažinti riziką kilti nelaimei sutrikus sveikatai“, – pažymi A. Gasparavičius.

Daugėja vyresnio amžiaus vairuotojų

Savo ruožtu Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Raimonda Kungytė sako, kad iki šiol buvo stebima tendencija, jog vairuotojai sveikatą tikrindavosi tik tada, kai baigdavo galioti jų vairuotojų pažymėjimai (išskyrus tuos atvejus, kai dirbančius vairuotojais tikrintis nukreipdavo darbdavys). Tik apie 2-3 proc. vairuotojų ateina pasitikrinti baigiantis pažymėjimo galiojimui ar norėdami sužinoti savo sveikatos būklę.

„Vairuotojų sveikatos tikrinimų apimtis priklauso nuo turimų teisių vairuoti transporto kategorijas, taip pat ir nuo sveikatos būklės. Visiems vairuotojams tikrinamas regėjimo aštrumas, atliekamas akipločio tyrimas, esant indikacijoms – kontrastinio matymo ir regėjimo prieblandoje tyrimas, tikrinama klausa, širdies darbas, matuojamas kraujo spaudimas, pulsas, atliekama elektrokardiograma, atliekamas neurologinis ištyrimas, tikrinama psichinė sveikata. Jei yra indikacijų – siunčiama pasikonsultuoti pas gydytojus specialistus“, – pasakoja R. Kungytė.

Gydytoja pažymi, kad dažniausiai teisė vairuoti apribojama dėl kardiologinių susirgimų, nemažą dalį sudaro neurologinės ligos ir psichikos sutrikimai, toliau seka regos sutrikimai, endokrinologinės ligos ir kt. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais padaugėjo vyresnio amžiaus vairuojančių asmenų, dėl ko prie dažnesnių priežasčių, draudžiančių vairuoti, prisidėjo demencija.

Anot A. Gasparavičiaus, kad nors vairuojančiųjų vyresnio amžiaus žmonių padaugėjo, tačiau jie eismo įvykių statistikos reikšmingai nekeičia.

„Vyresnio amžiaus vairuotojai dažniausiai važiuoja lėčiau, mažiau dėmesį kreipia į pašalines veiklas, pavyzdžiui, telefonus. Kadangi šie vairuotojai rečiau skuba, todėl keliuose elgiasi santūriau, tačiau pasitaiko situacijų, kai važiuodami lėčiau, jie ir sukelia avarines situacijas. Į eismo įvykius dažniausiai patenka patirties nesukaupę, kelių eismo taisyklių nesilaikantys skubantys bei neatidūs vairuotojai“, – teigia ekspertas.

Kaip atrodys nauja tvarka

Nors iki pokyčių pradžios liko dar metai, tačiau jau dabar mąstoma, kaip padaryti, kad nauja tvarka nesukeltų papildomų nepatogumų vairuotojams. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas sako, kad tvarkos užtikrinimui pasitarnautų išankstiniai priminimai.

„Pavyzdžiui, kai artėja transporto priemonės draudimo pabaiga, draudimo bendrovė klientui apie tai iš anksto praneša. Taip ir šiuo atveju, paslaugos tiekėjas turėtų informuoti apie sveikatos pažymos galiojimo pabaigą. Šiuo metu mes siunčiame tik priminimą apie paties vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą tiems gyventojams, kurie vairuotojų portale yra nurodę savo kontaktus.“, – pažymi S. Šuminas.

Anot „Regitros“ atstovo, procesas bus panašus kaip ir su automobilio techninės apžiūros galiojimu. Pagal  esamą tvarką, nustojus galioti techninei apžiūrai, stabdomas transporto priemonės dalyvavimas eisme. Taigi, su vairuotojo pažymėjimu būtų panašiai – nustojus galioti sveikatos pažymai, būtų stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o praėjus sveikatos komisiją ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų atstatomas.

„Vairuotojams be dėmesio savo sveikatai, nieko papildomai daryti nereikės, kadangi duomenys apie vairuotojų sveikatą gaunami skaitmeniniu būdu“, – sako S. Šuminas.