Seimo rezoliucijoje – raginimas Ukrainą oficialiai pakviesti prisijungti prie NATO

Dėl tokio rezoliucijos teksto vieningai sutarė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai bei trečiadienį vykusiame posėdyje dalyvavę šalies institucijų atstovai.

„Esmė dėl Ukrainos – Seimas (...) labai aiškiai formuluoja, prašydamas pakvietimo Ukrainai į NATO“, – trečiadienį Eltai sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Sakyčiau tai yra Bukarešto (nutarimų – ELTA) įgyvendinimas. Jeigu Bukarešte mes pasakėme, kad Ukraina taps nare, tai ateina laikas Ukrainą pakviesti“, – aiškino jis.

Kalbėdamas apie kitus Lietuvos siekius Vilniaus NATO suvažiavimui, Ž. Pavilionis aiškino, kad rezoliucija aprėpia dviejų ankstesnių Aljanso susitikimų – 2008 m. Bukarešto bei 2022 m. Madrido – susitarimus.

„Faktiškai, mes siekiame Madrido ir Bukarešto samitų įgyvendinimo. Madride buvo įtvirtinta brigada, norime, kad tai būtų įgyvendinta. Madride buvo kalbama apie oro gynybą, norime, kad realiai oro policija virstų pas mus į oro gynybą“,

Galiausiai, politikas pasidžiaugė, kad rezoliucijos tekstas derintas su visomis Lietuvos institucijomis ir atspindi bendrą šalies poziciją dėl artėjančio aukščiausio lygio Aljanso susitikimo.

„Džiaugiuosi, kad visos partijos ir visos institucijos labai vieningai dirbo. Tikiuosi, kad rytoj plenariniame (posėdyje – ELTA) pristatysime tekstą“, – vylėsi konservatorius.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai sutarė rengti bendrą rezoliuciją dėl liepą Vilniuje rengiamo NATO viršūnių susitikimo. Dokumentu norima įtvirtinti Lietuvos tikslus Aljanso vadovų suvažiavimui ir taip sustiprinti šalies derybines pozicijas.

Aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.

2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.