Seimas svarstys didesnius mokesčius azartinių lošimų ir loterijų organizatoriams

Į antradienio rytinę Seimo darbotvarkę įrašytomis Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančias pajamas apmokestinti 20 proc. tarifu.

Loterijų organizatorius norima apmokestinti 18 proc. mokestiniu tarifu nuo išplatintų loterijų bilietų nominalios vertės.

Pirminiame įstatymo projekto variante azartinių lošimų organizatorius siūlyta apmokestinti 18 proc. tarifu, visgi BFK lapkričio viduryje pritarė paties komiteto pasiūlymui tarifą pakelti dar 2 proc. punktais.

Ankstesnis siūlytas tarifas loterijoms siekė 15 proc., tačiau BFK tame pačiame posėdyje pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Masiulio ir Jono Pinskaus pasiūlymui tarifą padidinti.

Didesniam loterijų apmokestinimui nepritaria Lietuvos loterijų asociacija. Jos prezidento Andriaus Karaliūno teigimu, siūlomas apmokestinimas nėra adekvatus, kadangi jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas, mokestinė našta verslui siektų 40 proc.

Pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.

Tuo tarpu loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.