Seimas balsuos dėl trijų valstybinių egzaminų stojant į universitetus nuo 2024 metų

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad stojant į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus. Stojant į menų studijas reikalavimas būti išlaikius matematikos egzaminą nebūtų taikomas.

Egzaminų vidurkis turėtų prilygti pagrindiniam pasiekimų lygiui stojant į universitetines studijas, patenkinamam pasiekimų lygiui – jei stojama į kolegines studijas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako pataisomis norinti naikinti „diskriminacinę nuostatą, sudarančią galimybes stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pretenduoti lengvesnėmis sąlygomis studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas“.

Šiuo metu trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas taikomas stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, o stojant į mokamą vietą pakanka būti išlaikius vieną valstybinį egzaminą.

Aukštosios mokyklos gali būti nustačiusios savo priėmimo taisykles ir taikyti aukštesnius reikalavimus pretenduojantiems į mokamas studijų vietas.

Taip pat stojantiesiems taikomas minimalus stojamasis konkursinis balas.

Priėmus pataisas, nuo 2024 metų būtų taikomi vienodi reikalavimai tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą – surinkę bent 16 balų iš 100.

Stojantiesiems nebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.

Ministerija yra skelbusi, kad naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 ir vėlesnių metų abiturientams, ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.