Salantų užtvankos demontavimas: kodėl tai būtina ir kokių pokyčių galime laukti?

Jau greitai Salantuose bus nugriauta žuvų migracijai trukdanti užtvanka. Kaip ir kodėl nuspręsta imtis šių veiksmų?

Apie Salantų miesto užtvankos problemas ir galimus jų sprendimų būdus pradėta kalbėti jau 2017-aisiais. Tų metų pavasarį Salantų regioninio parko lankytojų centre įvyko seminaras-diskusija „Lašišinių žuvų migracijos kelių atidarymas Salanto upėje“, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai, istorikai, aplinkosaugos specialistai.  Tais pačiais metais, gegužės 5 dieną, aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuris nustato pagrindinius uždavinius ir priemones, kaip gerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę. Vienas iš uždavinių šiame veiksmų plane yra pagerinti žuvų migracijos sąlygas, o konkreti to priemonė – sudaryti sąlygas žuvų migracijai Salanto upėje ties Salantų miesto užtvanka.

Salanto upė ir jos intakai yra vienos svarbiausių šlakių ir margųjų upėtakių nerštaviečių vakarų Lietuvos regione, taip pat šios upės ypač svarbios kitų rūšių – upinių ir mažųjų nėgių, ovaliosios geldutės, paprastojo kūjagalvio – apsaugai. Salanto upės ir jo slėnio teritorijose yra įsteigti Salantų regioninio parko Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai draustiniai, valstybinis Minijos ichtiologinis draustinis bei „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija. Šių saugomų teritorijų steigimo tikslais siekiama išsaugoti ir atkurti natūralius hidrogeodinaminius procesus bei užtikrinti jose saugomų rūšių populiacijų gerą būklę.

Salantų miesto užtvanka blokuoja natūralų žuvų migracijos kelią link Salanto aukštupio ir jo intakų. Iš viso blokuojamas apie 46 kilometrų (kartu su visais intakais) ilgio upių ruožas aukščiau Salantų miesto užtvankos, iš kurių 29 kilometrai yra ekosistemai vertingų rūšių buveinės. Migruojančių žuvų rūšys šiose buveinėse negali neršti dėl Salantų miesto užtvankos sukurto migracijos barjero. Be to, Salantų miesto užtvanka blogina Salanto upės ekologinę būklę. Siekiant išspręsti Salantų užtvankos keliamas ekologines problemas, pati efektyviausia priemonė yra šios užtvankos rekonstrukcija (pralaidos demontavimas), kurios metu atkurta laisva upės tėkmė užtikrins žuvų migracijos sąlygas, upės vientisumą, natūralią upės raidą bei gerą saugomų rūšių populiacijų būklę.

Salantų užtvankos keliamai problemai siūlyta įvairių sprendimų. Pasitarimuose, susitikimuose su aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės, Salantų žvejų klubo, Salantų bendruomenės atstovais, mokslininkais vyko ilgos diskusijos dėl galimų alternatyvų. Projektavimo metu buvo ruošiami keli scenarijai, tačiau po pasitarimų ir diskusijų buvo vienbalsiai nutarta rekonstruoti pralaidą.

Kodėl užtvankų griovimas yra labai svarbi aplinkosauginė priemonė?

Upėmis migruoja ne tik žuvys, bet ir vandens tėkmės nešamos ir ištirpusios įvairaus pobūdžio medžiagos. Kiekviena užtvanka upėje sustabdo natūralią upės tėkmę, todėl pažeidžiamas upės gyvybingumą lemiantys procesai, dėl to blogėja upės ekosistemos būklė, prastėja reofilinių (upės srovę mėgstančių) rūšių buveinių būklė, pasikeičia upės vandens cheminė sudėtis, temperatūra.

Remiantis pasaulinės gerosios praktikos užtvankų demontavimo pavyzdžiais, pašalinus užtvankas stebimas ypač spartus upių ekosistemų atsistatymas visame užtvankos paveiktame upės ruože, kuris apima ne tik tvenkinio teritoriją, bet ir žemiau bei aukščiau esančias upės atkarpas. Šiose upėse ženkliai pagerėja buveinių kokybė, vandens cheminės ir fizikinės savybės bei sparčiai išaugęs praeivių žuvų kiekis.

Papasakokite apie būsimų darbų eigą ir etapus – kaip upė bus išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų?



Užtvankos demontavimo darbai bus pradėti nuo tvenkinio vandens lygio žeminimo, kartu bus pradėtas ir vertingų žuvų išgaudymas bei perkėlimas į Tūzų tvenkinį. Baigus vandens lygio žeminimą, bus pradėti Salantų vandens pralaidos rekonstrukcijos darbai, kurių metu bus demontuota esama slenkstinė nuopila ir suformuota riedulių sraujymė. Atliekant vandens pralaidos demontavimo darbus, bus pradėti Salanto vagos atkūrimo darbai (įskaitant ir dirbtinio užutekio suformavimą), dugno nuosėdų išvalymo darbai žemutiniame bjefe bei kiti reljefo formavimo darbai, po kurių seks upės vagos tvirtinimo, dirbtinių nerštaviečių, šlapynės įrengimo bei teritorijos sutvarkymo ir baigiamieji statybvietės sutvarkymo darbai. Darbai planuojami pradėti jau liepos mėnesį.

Kokių pokyčių galima tikėtis, kai užtvankos nebebus?

Atsižvelgiant į gerąją užsienio patirtį, tikimasi, kad atvėrus žuvų migracijos kelią bei laisvą upės tėkmę ties Salantų užtvanka, upėje aukščiau užtvankos ženkliai pagausės iki šiol izoliuotos margųjų upėtakių, mažųjų nėgių ir ovaliųjų geldučių populiacijos, į naujas nerštavietes sugrįš neršti šlakiai ir upinės nėgės. Taip pat tikimasi, kad pagerės visa upės ekosistemos būklė tiek žemiau, tiek aukščiau Salantų užtvankos. Bus atstatyta pažeista ir sunaikinta Salanto upės vaga, tekės švarus vanduo, bus atkurtas Salanto upės kraštovaizdis. Taip pat čia žvejoti galės tiek žvejai mėgėjai, tiek sportinės žūklės mėgėjai, atsiras nauja miestiečių maudymosi ir poilsio vieta, sutvarkyta upės pakrantės zona kitiems rekreaciniams poreikiams.

Tai – jau antroji griaunama užtvanka Lietuvoje, o užsienyje jų jau nugriauta šimtais. Gal turite pavyzdžių, kaip tokie darbai buvo atlikti užsienyje ir kokių rezultatų atnešė?

Turbūt, kaip pavyzdį, būtų galima paminėti Estiją, kuri šiuo metu jau yra nugriovusi apie 120 užtvankų. Žuvų būklės gerinimo priemonių taikymas Estijoje įvairus: žuvų pralaidų konstrukcijos artimos natūraliai gamtiniai aplinkai, užtvankų demontavimas, vandens sraunumų formavimas, žuvų apylankos, baseinėlių tipo žuvitakiai, reti techniniai sprendimai: žuvų pakėlimas, žuvų migracijos stebėsenai reikalingų kamerų įrengimas. Vienas didžiausių Estijos projektų – Sindi užtvankos rekonstrukcija ir žuvų migracijos kelio atidarymas. Ši užtvanka buvo neįveikiama vandens gyvybei ir užkirto kelią 90 procentų į Pernu upės nerštavietes migruojančių žuvų. Estijoje jau pirmais metais po šių darbų stebimi neršiantys šlakiai, upėtakiai ir žiobriai. Danijoje, demontavus hidroelektrinės užtvanką Gudena upėje, margųjų upėtakių populiacija aukštupyje nuo 0 išaugo iki 5 individų viename upės metre, taip pat reikšmingai pagausėjo margųjų upėtakių populiacija žemiau demontuotos užtvankos.

Žmonėms dažnai sunku susitaikyti su pokyčiais, net jei jie yra būtini. Kaip miesto bendruomenė sutiko šią žinią? Kokia naudą pajus salantiškiai?

Noriu atkreipti dėmesį, jog tai – aplinkosauginis projektas, tačiau pasirenkant šį veiksmų planą buvo galvojama ir apie vietos žmones, todėl projekte numatytas pratakus užutėkis, kuriame bus galimos maudynės ir, priešingai nei dabar, vanduo bus švarus. Kaip ir visose normaliose bendruomenėse žmonės yra skirtingi ir turi savo nuomonę įvairiais klausimais – taip ir Salantuose. Dauguma vietos gyventojų neprieštarauja, džiaugiasi, jog Salantai gražėja, yra tvarkomi. Dalis vietos gyventojų visiškai nesidomi projektu ir jo veiklomis. Ir, žinoma, yra pavienių asmenų, kurie prieštarauja ir neigia projektą, aktyviai skleidžia dezinformaciją, nepasidomėję ir neįsigilinę į patį projektą. Yra atvejų, kai niekuo dėtus, šalia užtvankos tvenkinio gyvenančius gyventojus gąsdina, neva, projekto metu bus viskas sugadinta, žmonės neturės daržų, bus išarta. Tačiau noriu patikinti, jog tai visiškai iš piršto laužti gąsdinimai. Šio projekto vykdymą kuruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri labai griežtai ir tiksliai reglamentuoja projektų vykdymo veiklas, todėl visiškai nėra pagrindo nerimauti.

Kaip manote, ar ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai ateityje paseks Salantų pavyzdžiu?

Upių vientisumo atkūrimas ir užtvankų šalinimas atkuriant upių ekosistemų funkcionalumą žuvų migracijos kelius tampa ne tik Europos Sąjungos, bet ir vienu iš Lietuvos prioritetų. Šiemet gegužę Europos Komisija išplatino komunikatą, kuriame vienas iš pagrindinių ES įsipareigojimų iki 2030 m. yra „atkurti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 kilometrų upių“. Be to, šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta: „Skatinsime bešeimininkių ar savivaldybių nuosavybei priklausančių užtvankų išmontavimą, siekdami atkurti žuvų migracinius koridorius ir natūralias upių vagas“, tad užtvankų išmontavimas pateikiamas kaip pagrindinė žuvų migracijos sąlygų gerinimo priemonė.

Nors užtvankų šalinimo progresas yra lėtas, bet Aplinkos ministerija šiuo metu rengia studiją apie užtvankų įvertinimą ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu, kurios metu bus vertinamos užtvankos, užtveriančios migruojančioms žuvims svarbias upes ir sudaromas užtvankų, kurias reikėtų nugriauti, sąrašas. Šie pokyčiai susiję ir su tuo, kad Europos Sąjungos požiūriu užtvankų šalinimas yra labai svarbi priemonė, siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę ir atkurti nualintas ekosistemas. Europoje 2020 m. buvo pašalinta 101 užtvanka, o vien Estijoje per keliolika metų buvo pašalintos 120 užtvankų. Atsižvelgiant į tai, manyčiau, jog užtvankų demontavimo naudą ilgainiui pajus daugelis ir sieks atlyginti gamtai, o tuo pačiu ir žmogui, padarytą žalą. Tikiu, jog šiuo Salantų pavyzdžiu paseks ne vienas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Salantai nėra šiuo klausimu vieninteliai ar išskirtiniai. Pernai Neries regioniniame parke buvo pašalinta pirmoji Lietuvoje Bražuolės užtvanka, šiuo metu Anykščiuose šalinama nereikalinga ir funkcijos nebeatliekanti buvusi vandens malūno užtvanką ant Anykštos upės.

Pabaigoje turbūt reikėtų paminėti, kad moksliniai tyrimai šiuo klausimu jau senokai yra atliekami, todėl pagrįstų argumentų dėl užtvankų daromos žalos gamtai yra daugiau nei pakankamai.