Regionai neprisišaukia medikų, o jei pavyksta - jie „išperkami“

Ar neatsitiks taip, kad atokesni šalies regionai iš viso liks be pagrindinių medicinos specialistų?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vien šį balandį šalies gydymo įstaigos ieškojo 94 šeimos gydytojų, 67 slaugytojų, 43 vidaus ligų gydytojų, 28 neurologų, 23 kardiologų ir t.t.

Laisva rinka

Viešoji įstaiga Biržų rajono savivaldybės poliklinika dar visai neseniai SAM svetainėje skelbė ieškanti šeimos gydytojo.

Medikui būtų į rankas mokamas 4000 eurų atlyginimas ir papildomai - darbo užmokesčio kintamoji dalis.

Ar greitai pavyko surasti specialistą, kuris sutiko dirbti Biržų rajone?

Poliklinikos direktorius Lukas Kalninis atsakė, jog šeimos gydytojo ieškojo 4 mėnesius:

„Sunkiai pavyksta į Biržus pritraukti. Ilgai ieškome, kalbiname. Vos išgirstame, jog koks nors jaunas medikas sugalvojo į provinciją važiuoti dirbti, apskambiname faktiškai visų regionų gydymo įstaigų vadovai tą žmogų.

O pavyko sudominti specialistą todėl, kad Biržų rajono savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą, jei pas mus atvažiuoja jaunas specialistas.

Duoda apie 800 eurų į mėnesį papildomai.

Todėl dabar jau susikomplektavome poliklinikos komandą, jau galime gyventi.

Medikai sensta, kaip ir pedagogai.

Pas mus įstaigoje yra 12 šeimos gydytojų, tai 4 iš jų jau sulaukę pensinio amžiaus, 4 pakliūna į 60-65 metų amžiaus grupę, o jaunimo turime tik 3 gydytojus ir dar vienas - apie 50-ies metų.

Ar pavyks jaunimą Biržuose išlaikyti? Nežinau.

Laisva rinka šiais laikais, judėjimas.

Tie, kas atvažiavo iš kitur, darbuojasi, o kaip toliau bus - matysime. Jei žmogui patiks darbo sąlygos, tai gal ir toliau nesiverš kitur. Dabar savivaldybė, kartais, jeigu turi, padeda parūpinti būstą. Planuojama statyti papildomus būstus trūkstamiems specialistams.

Aišku, kai gydytojų toks didelis trūkumas regionuose, ta konkurencija ieškant medikų visada išlieka.

Gal kitur pasiūlys dar geriau ir arčiau didžiųjų miestų...

Provincija sensta, bet ir gyventojų joje mažėja, todėl medikai susiduria su dar viena problema.

Jei žmonių mažėja, automatiškai ir gydymo įstaigų biudžetai mažėja, nors seni žmonės, turintys ne vieną, bet daug negalavimų, kaip tik pareikalauja iš medikų daugiau darbo."

Vilioja lengvatomis

Regionai vilioja specialistus tiek, kiek leidžia finansinės galimybės.

Telšių rajono savivaldybė jau nutarė trūkstamų specialybių gydytojams mokėti metinę 7000 eurų pašalpą. Jei specialistas dirbs visu etatu ir įsipareigos dirbti Telšių rajone ne mažiau nei 5 metus.

Taip pat 200 eurų kompensuotų būsto nuomą, padengtų kelionės į darbą išlaidas. Šeimos gydytojui siūlomas 2350 eurų atlyginimas prieš mokesčius.

Alytaus miesto savivaldybė Vilniaus universitetui pranešė galinti apmokėti mediko rezidentūrą, jei specialistas liks dirbti Alytuje 5 metus.

Mat, nors Alytus yra šeštas pagal dydį šalies miestas, Alytaus poliklinika mielai priimtų į darbą šeimos gydytoją, o Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė vien SAM svetainėje paskelbė ieškanti 17-os gydytojų. Socialiniuose tinkluose netgi juokaujama, ar šioje ligoninėje iš viso dar liko specialistų.

Gal medikus baido per maži atlyginimai? Alytiškė poliklinika skelbia siūlanti šeimos gydytojui konkurencingą (?) atlyginimą bei įvairių lengvatų.

Atvažiuojančiam gydytojui darbo diena būtų sutrumpinta viena valanda. Per savaitę vieną dieną galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Į Alytų atsikėlęs gautų tarnybinį būstą, mediko vaikams garantuojamas vaikų darželis, o žmonai ar vyrui - įdarbinimas.

Būtų netgi suteikta subsidija pirmo būsto įsirengimui. Medikas netgi trejus metus gautų po metinę 5000 eurų priemoką prie atlyginimo.

Tiesa, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė skelbia tik tiek, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinis gydytojų atlyginimas tesiekia 2668 eurus prieš mokesčius, o slaugytojos prieš mokesčius vidutiniškai uždirbo po 1615 eurų. Bet darbo skelbimuose siūlomas mažesnis atlygis.

Pvz., akių gydytojas, visu etatu įsidarbinęs Alytuje, „ant popieriaus" gautų 2302 eurus.

Beje, jau pasitaiko ir atvejų, kai būsimasis medikas pasirašo sutartį su regiono įstaiga, gauna apmokėjimą už studijas, yra laukiamas, jam ruošiama darbo vietą, bet jį suvilioja privati įstaiga. Galinti pasiūlyti ne tik geresnį atlyginimą, bet ir sumokėti baudą už sutarties sulaužymą, apmokėti patirtas išlaidas ir pan. Liaudiškai kalbant, tiesiog „išperka" mediką.

Trys priežastys

O kiek uždirbtų lietuvis akių gydytojas užsienyje?

Pavyzdžiui, privati nauja klinika netoli Drezdeno (Vokietija) priimtų 1 metų praktiką turintį akių gydytoją, A1 lygiu mokantį vokiečių kalbą ir turintį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Klinika žada pilną apgyvendinimą. Specialistas gali atvykti su šeima. Darbo sutartis neterminuota, darbo krūvis - 40 val. per savaitę, o mėnesio alga - 4500-5000 eurų.

Lygiai už tokį patį darbą Provanso regione (Prancūzija) jau siūlomas 10 000-16 000 eurų atlygis. Klinika, turinti daug filialų, džiaugiasi jau dirbanti su lietuviais, kurie čia sėkmingai integravosi.

Šeimos gydytojas, jei dirbtų Dubline (Airija) mažoje, jaukioje klinikoje, gautų 4000 eurų bei visas socialines garantijas. Anglų kalba būtina, o rusų būtų privalumas.

Užsienyje mielai laukiami ir lietuviai slaugytojai, galintys slaugyti senelius. Būtina sąlyga - mokėti vietos kalbą. Vokietijoje tokie slaugytojai gautų į rankas iki 2000 eurų.

Būtų apgyvendinti vienviečiuose kambariuose su atskira vonia ir tualetu.

Peržvelgus medikų darbo pasiūlymus užsienyje atlyginimai neatrodo pernelyg įspūdingi. Aišku, išskyrus Prancūziją. Matyt, yra ir kitų priežasčių, kodėl jaunimas išvyksta.

Juk įdomiau padirbėti gydytoju užsienyje, pakeliauti, nei 5 metams privalomai įsidarbinti kur nors provincijoje.

Atsakymo galima ieškoti ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, pernai rudenį žurnale „Health Policy" Jungtinėje Karalystėje ne pirmus metus dirbanti gydytoja Monika Radike (Aržanauskaitė) paskelbė publikaciją, kas lietuvius medikus neskatina grįžti į Tėvynę.

Buvo apklausti 465 mūsų tautiečiai. Didžioji dalis jų atsakė, jog netenkino lietuviška alga, vyraujanti korupcija bei toksiška darbo aplinka.

Tai reiškia, kad jaunimas bėga į užsienius ir dėl vyresniųjų kolegų patyčių, nepagarbos. Nes kam kęsti žeminimą, jei esi taip laukiamas užsienyje?

Ne veltui 37,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad nesiruošia grįžti ir dirbti Lietuvoje. Kai kurie jau dirba užsienyje daugiau nei dešimtmetį.

Komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas KASIULEVIČIUS:

Yra daugybė priežasčių, kodėl medikų trūksta, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau. Aš galvoju, kad pagrindinis dalykas, kodėl medikų trūksta - atlyginimų skirtumas (Lietuvoje ir užsienyje, - aut. past.), kuris yra labai reikšmingas.

Dėl provincijos, tai apskritai ten turi funkcionuoti ne tik sveikatos apsauga, bet ir švietimo sistema, o jos ten palaipsniui nelieka. Aš turiu galvoje, kokybiškos švietimo sistemos, nes dalis mokyklų uždaroma.

Reikia įvertinti visus šiuos faktorius. Jie irgi turi įtakos, kodėl medikai nesiveržia į provinciją. Žmonės, kad važiuotų dirbti į provinciją, turi matyti perspektyvą, o dabar darbas provincijoje suvokiamas tik kaip kažkoks pasiaukojimas.

Apskritai gydytojų trūksta ir didžiuosiuose miestuose. Jeigu Vilniaus savivaldybė siūlo apmokėti gydytojams rezidentūrą, kad jie liktų dirbti Vilniuje, tai man atrodo, kad atsakymas labai aiškus.

Taip, atrodytų, kad dvi aukštosios mokyklos - Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - išleidžia nemažai medikų.

Vilniuje 200 žmonių išleidžia kasmet, o Kaune - daugiau nei 400 medikų. Tas skaičius yra didelis, bet klausimas - ar jie lieka Lietuvoje?

Be to, dalis Lietuvoje paruoštų medikų ir yra užsieniečiai.