Ramūnas Karbauskis: "Prakeiksmas, su kuriuo turime gyventi"

Vienas iš skeptikų, „valstiečių" lyderis Ramūnas KARBAUSKIS ragina liautis sėti paniką jau ir taip pandemijos įbaugintose galvose.

- Jus kritikuoja už tai, kad raginate baigti isteriją dėl galimo karinio konflikto Ukrainoje, beje, daugiausiai pakurstomą JAV informaciniais kanalais. Kam, be Rusijos, kuri šiandien atrodo laimėtoja, jūsų nuomone, šis nervų karas yra naudingas?

- Manau, ši isterija naudinga Lietuvos valdžiai, vengiančiai spręsti ekonomines ir socialines (pridėtinės vertės mokesčio, lengvatų kurui, elektrai ir kt.) problemas. Kai kitos ES šalys priiminėja sprendimus, kaip palengvinti visuomenės naštą dėl išaugusių energetikos, maisto produktų kainų, energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškia, kad PVM tarifo elektrai ir dujoms negalima mažinti ne tik dėl biudžeto galimybių, bet ir dėl karo grėsmės.

Kai nieko nedarai, reikia užuolaidos neveiklumui pridengti.

Lenkijos premjeras kreipėsi į šalies žmones sakydamas, kad jokios grėsmės Lenkijai Rusija nekelia, net Ukrainos prezidentas prašo neeskaluoti situacijos, o mūsų politikai šneka priešingus dalykus, nuteikdami žmones, neva tuoj Rusija mus puls, nors puikiai supranta, kad tokios grėsmės Lietuvai nėra, - yra grėsmė Ukrainai. Jos neneigiu ir niekada neneigsiu.

Kada klausaisi Arvydo Anušausko ar kito politiko, kuris šneka apie neva tuoj kilsiantį karą neaišku su kuo, - su Lietuva ar Ukraina, - aš tik primenu mūsų žmonėms: dėl to, kad karinėse pratybose Baltarusijoje dalyvauja 30 tūkst. Rusijos karių, ypatingos grėsmės Lietuvai nekyla. Kur kas didesnė grėsmė Lietuvai yra Kaliningrade dislokuotas karinis kontingentas.

- Neseniai „Vakaro žinių" laikraštyje skaičiau jus tarus, esą Lietuvos užsienio politiką formuoja JAV kongresmenai. Skaičiau ir kitą, politologo Lino Kojalos mintį šia tema. Anot jo, Kremlius tikslingai siekia formuoti įvaizdį, kad „Europos šalys negeba priimti savarankiškų sprendimų ir viso labo įgyvendina JAV tikslus". Regis, jūsų ir Kremliaus nuomonės sutampa?

- Pasakysiu jums pavyzdį, kuris tokį naratyvą griauna. Tikriausiai girdėjote apie 2016 metų Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo sutartį? Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri neratifikuoja šios sutarties ir ji visa apimtimi iki šiol negali veikti.

Klausimas, kodėl taip yra, kodėl Lietuva sutartį blokuoja? O taip yra dėl to, kad JAV kongresmenai paprašė Lietuvos politikų, kurie dabar vadovauja užsienio politikai, užblokuoti sutartį, kuri turėtų prisidėti prie Kubos demokratizavimo.

Nėra blogai turėti draugų Kongrese, bet yra blogai vykdyti užsienio politiką pagal jų užsakymus.

Kada klausiame savęs, kokiais interesais vadovaujantis priiminėjami sprendimai, kuriais griaunami santykiai su Kinija, stabdomas Baltarusijos prekių tranzitas per Lietuvą, nors šiuo atveju JAV sankcijose neminima Lietuva, - akivaizdu, kad to neįmanoma pagrįsti nei politiniais, nei geopolitiniais, nei vertybiniais motyvais.

Tai yra kažkieno iš pašalies interesai, kuriems bandoma atstovauti realiai kenkiant savo valstybei.

Kada pradedi suvedinėti tuos dalykus į viena, gauni tokį atsakymą, - turbūt panašią išvadą pagal tuos pačius faktus kažkas daro ir jūsų minimoje Rusijoje. Tik mano ir Kremliaus teiginiai kardinaliai skiriasi: aš kalbu ne apie JAV administraciją ir oficialią valstybės politiką.

Kalbu apie kongresmenus, su kuriais mūsų politikai nuolat susitikinėja nuvykę į valstijas (jūs, žurnalistai, galėtumėt nustatyti jų tapatybes), Kremlius gi kalba apibendrintai.

- Jūsų kalbėjimas verčia galvoti, kad tariatės Rusiją suprantąs geriau, negu pavojaus varpus mušantys politikai...

- Aš esu už Lietuvos saugumo stiprinimą, bet nemanau, kad reikia žmones varyti iš proto be reikalo.

Pasikartosiu, nė kiek nemenkinu grėsmių: Kaliningradas yra ir Lietuvos, ir Lenkijos, ir NATO problema, bet kalbant apie karo grėsmę Lietuvai ji ne ką didesnė, negu prieš trejus ketverius metus, kai buvome valdžioje ir mūsų kaimynystėje vyko karinės pratybos, dalyvaujant Rusijos kariuomenei.

Beje, mūsų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nuopelnas, kad krašto apsaugai Lietuva pradėjo skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (prie konservatorių, regis, 0,9 proc. tebuvo). Mus vadino prorusiškais, tačiau mes padarėme tai, apie ką konservatoriai net nesapnavo, nors Rusijos karo grėsmę jie mato visada.

- Juo daugiau ginklų, poligonų, juo daugiau kareivių, tuo Lietuva saugesnė?

- Svarstydami grėsmes, mes turėtume grįžti prie profesionalios kariuomenės idėjos.

Žinoma, šauktiniai „pigesni", tačiau turint galvoje dabartinius iššūkius ir dabartinius ginklus aišku, kad karo atveju mūsų šauktiniai būtų tik potenciali „patrankų mėsa".

Tai baisu. Bet juk neįmanoma per 9 mėnesius paruošti profesionalaus kareivio, juo labiau jo profesionalumo palaikyti nuotoliniu būdu, jam grįžus namo.

Tie, kurie garsiausiai rėkia apie karą, turėtų rėkti ne apie visuotinį šaukimą, neišskiriant mergaičių, o apie valstybės pasirengimą gintis, apie jos piliečių patriotiškumą ir visuotinio pasipriešinimo galimybes.

Šimtas „stingerių" profesionalų rankose yra kur kas daugiau, negu 100 tūkst. kareivių, kurių rankose - pagalys, panašus į šautuvą.

Nieko nekaltinu, nesakau, kad ėjom neteisingu keliu, bet dabar atėjo metas apsižiūrėti aplinkui ir taip pergalvoti gynybos strategiją, kad mūsų niekas niekada nenorėtų pulti.

Pasisakau už tai, kad stiprinant gynybinį potencialą Lietuvoje atsirastų pastovūs JAV, kitų šalių kariuomenės daliniai: tūkstantis nuolatinių JAV kariškių Lietuvoje daug svarbiau, nei šimtas tūkstančių šauktinių.

- Neseniai šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad verta megzti dialogą su diktatoriais ir su teroristais?

- Jungtinės Amerikos Valstijos Talibaną laikė ir tebelaiko teroristine organizacija, tačiau, pasitraukusi iš Afganistano, šnekasi su Talibanu, nes nėra kitos išeities. Taip pat elgiasi ir kitos šalys. Grįžkime prie Baltarusijos.

Nesakiau ir nesakysiu, kad Aliaksandras Lukašenka yra tautos įgaliojimus turintis prezidentas, bet tai nereiškia, kad turime atsitverti nuo jo neįveikiama tylos siena.

Jaučiau gėdą dėl Gabrieliaus Landsbergio ir kitų politikų, kurie tyčiojosi iš Angelos Merkel, surizikavusios paskambinti sprendimų galią turinčiam režimo lyderiui dėl migrantų krizės Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir davusios teigiamą postūmį situacijos sprendimo link.

Palikdami Baltarusiją visiškoje izoliacijoje, po dvejų metų išvystume oficialiai stovinčią Rusijos kariuomenę prie savo valstybės sienų.

Nemanau, kad G.Landsbergis ir jo parankiniai yra tokie kvaili, bet paradoksas: sakydami, kad jie, nusistatę prieš Rusiją, iš tikrųjų daro tai, kas naudinga Rusijai.

Po kiekvieno V.Putino spaudimo Baltarusijos diktatorius naudodavosi langu į Europą. Dabar jis užtrenktas, dabar G.Landsbergis nuosekliai užkalinėja tą langą...

Ar jis gauna nurodymus iš Kremliaus, nežinau, bet jis elgiasi kaip Kremliaus agentas.

- O Seimo pirmininkė pareiškė, kad būtent jūsų partijos atstovo susitikimas su kinų diplomatu kenkia mūsų valstybės interesams...

- Matot, Seimo pirmininkė bando „uždėti svorį", pati svorio neturėdama. Toji moteris, kuri vadovauja Seimui, net nepažįsta realybės, ji nekritiška tam, kas vyksta aplinkui. Jei mes kenkiam Lietuvai pasakydami tiesą, tai įrodyk, kad tiesa kenksminga Lietuvai.

Tenka apgailestauti, kad ponia Čmilytė tikriausiai nežino, kad susitikimas vyko kinų iniciatyva, jame buvo aiškiai įvardinta priežastis, dėl ko nutrūko ekonominiai ir diplomatiniai santykiai su Kinija - Taivano atstovybės pavadinimas.

Po šio susitikimo galiu drąsiai sakyti: ponia Čmilyte, jūs meluojate, pone Landsbergi, jūs meluojate, teigdami, jog ne taivaniečių atstovybės pavadinimas yra esmė.

Galiu pasakyti, kad visa užsienio politika, „gelbstinti pasaulio demokratiją", kurią dabar formuoja Gabrielius, yra kenkimas Lietuvos įvaizdžiui, jos ekonomikai, žmonėms. Kaip politikas ir verslininkas pasakysiu, kad šiandien Lietuva prarado beveik viską, ko buvo pasiekusi per 30 metų.

Lietuva buvo tapusi patraukli investuotojams, jos ateitimi įtikėjusiems emigravusiems lietuviams, o dabar paklauskite investuotojų, ar jie norės kurti verslą ten, kur, pasak propagandistų, ryt poryt bus karas.

Tie propagandistai bepročiai, jie net nesuvokia veiksmo pasekmių.

- Šiandien Lietuvoje nepatartini net sentimentai Rusijos kultūros atžvilgiu, nekalbant apie pavojingomis tapusias verslo ar kitokias draugystes. Ar jūsų brolis Mindaugas Karbauskis, V.Majakovskio teatro vadovas Maskvoje, nėra jūsų silpnoji vieta?

- Mano brolis neatsisakė Lietuvos paso, jis yra patriotas, menininkas, vienas garsiausių režisierių. Brolis niekada man nebuvo Achilo kulnas, problema ar dar kas nors, kaip kam gali atrodyti ar kas norėtų, kad taip būtų.

Mano stiprybė politikoje yra ta, kad esu nepriklausomas ir galiu tiek prezidentei Daliai Grybauskaitei, tiek kam nors kitam sakyti tai, ką galvoju.

Daugeliui Lietuvos politikų tai nėra įprasta, labai dažnai kalbama tai, kas reikalinga siekiant savo tikslų, labai dažnai politikai žaidžia savo žaidimus, jiems atrodo, kad galima apspjauti, apšmeižti, apgauti, o rytoj pasakyti - pala pala, dabar jau bendradarbiaukim, - Saulių Skvernelį turiu omenyje. Jis yra tipiškas Lietuvos politikas, dėl valdžios galintis padaryti viską.

- Tačiau turbūt dešimt kartų pagalvojate prieš vykdamas į Maskvą?

- Daug metų nesu buvęs Maskvoje. To aš negaliu daryti, nes jeigu išvažiuočiau aplankyti brolį, pažiūrėti kokį spektaklį ar panašiai, žinau, kad ši naujiena būtų panaudota prieš mane. G.Landsbergis ir kiti rėkte rėktų, neva Karbauskis nuvažiavo nurodymų į Rusiją... Aš pripratęs, kad, norint mane pažeminti, reikia kurti nebūtas istorijas.

- O gal jūs nepanikuojate dėl grėsmių todėl, kad jūsų šeima gyvena Ispanijoje, kur ir jūs negandos atveju galėtumėt pasislėpti?

- Pirmiausia mano ir mano šeimos verslas yra Lietuvoje ir dėl geografijos nėra taip, kaip sakote, bet mano pasirinkimas - nekalbėti apie šeimą. Jeigu prasidėtų kas nors baisaus Lietuvoje, prarasčiau viską, ką turiu: gyvenimą, verslą, žmones, kurie dirba su manimi...

Mano šeimos bazė yra Lietuvoje, o kad vaikai studijuoja užsienyje, - daugelio vaikai elgiasi taip pat.

Pats neplanuoju niekur kitur gyventi, noriu, kad ir kiti iš čia neišvažiuotų, kad žmonės geriau gyventų, kad investuotojai nebijotų čia palikti pinigų... Tikiu, kad ši valdžia yra laikina. Konservatoriai nemoka kurti, jie nemoka statyti, jie moka gąsdinti, gąsdinti, gąsdinti. Pagal Landsbergių ir konservatorių doktriną, priešas yra būtinas.

Tai yra atsakymas, kodėl jie tiek daug šneka apie karą. Tai yra prakeikimas Lietuvos. Taip, man atrodo, tai prakeikimas Lietuvos, bet jis - mūsų ir mes turim su tuo prakeiksmu gyventi.