Po Landsbergio pasisakymo apie homoseksualus – griežta reakcija: vien amžiui to nurašyti negalima

Be to, jos teigimu, tokios retorikos negalima teisinti vien žmogaus amžiumi.

J. Juškaitės teigimu, sąsajų tarp homoseksualumo ir pedofilijos nėra.

„Čia turbūt reikėtų užduoti palyginamąjį arba paralelinį klausimą, nes mes žinome iš statistikos, kad 4 iš 5 nuo pedofilijos nukentėjusių atvejų paprastai yra mergaitės, o dažniausiai žmonės, jaučiantys potraukį vaikams, mažiems vaikams, yra vyrai.

Ar tai reiškia, kad heteroseksualumas šiuo atveju būtų kažkas greta, panašu arba susiję, pono Landsbergio žodžiais tariant, su vadinamąja tradicine seksualine orientacija?

Išvedę tą paralelę, mes matome, kad tai yra absurdas“, – sakė J. Juškaitė.

Ji paaiškino, kad pedofilija egzistuoja – ji pasireiškia įvairiomis formomis: tiek prieš kitos lyties vaiką, tiek prieš tos pačios lyties vaiką.

„Tačiau mes turėtume kalbėti apie patį reiškinį, apie pačią reiškinio problematiką, apie tai, kaip nuo jo reikėtų apsaugoti vaikus, bet kalbėjimas apie vieną asmenų grupę ir jos seksualinę orientaciją niekur neveda, neprideda jokios nei racijos, nei logikos diskusijoje, ir nepadeda spręsti egzistuojančių problemų, tiesą sakant“, – paaiškino Žmogaus teisių centro vadovė.

Laidos viešnia pripažino pati pastebėjusi, kad visuomenėje pasitaiko painiojančių homoseksualumą ir pedofiliją žmonių.

„Nesu sociologė, nesu seksualumo istorikė, bet turbūt pirmasis paaiškinimas, kuris ateina į galvą, tai, kad iki šiol išlikęs gajus siejimas homoseksualumo su Antikos praktikomis, kai galingi arba įtaką turintys vyrai turėdavo meilužius paauglius vaikinus ir ta praktika būdavo vadinama pedofilija.

Šiuolaikiniais standartais mes suprantame, kad ar kas nors turėtų 13 metų, jeigu galima apskritai taip pavadinti, meiluže?

Vaiką, išnaudojamą – ar tai būtų heteroseksualus, ar homoseksualus santykis. (…)

Bendras nusistovėjimas supratimas jau egzistuoja, kad tai yra vaiko seksualinis išnaudojimas arba prievartavimas, priklausomai nuo to, kokie veiksmai atliekami“, – kalbėjo J. Juškaitė.

Vytautas Landsbergis © ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Šis stereotipas, pasak jos, yra „apaugęs“ daugybe sluoksnių, tarp kurių – ir tai, kai homoseksualumas buvo vertinamas sovietmečiu.

„Tuos aidus iki šiol matome viešojoje erdvėje ir, tiesą pasakius, kai prasidėjo skandalas dėl galimos pedofilijos, susijusios su ponu Bartoševičiumi, tai nereikėjo ir pono Landsbergio pasisakymų, socialinėje erdvėje matėsi bandymai sieti.

Kai kuriais atvejais tai buvo sąmoningai homofobiškai nusiteikusių grupių (veikla), kurios bandė susieti du nesusiejamus dalykus“, – pastebėjo centro vadovė.

„Bet matome, kad ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose to yra – tarp žmonių, kurie atrodo ir išsilavinę, ir pasaulio matę, ir Europos Parlamente dirbę.

Tokios nuostatos išlenda, deja“, – sakė J. Juškaitė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad visuomenė sureagavo į V. Landsbergio žodžius, pasakytus interviu portalui TV3.lt.

Profesorius sakė: „Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas?

Tai nu yra tų žmonių“.

„Tų neigiamų pasisakymų buvo.

Tai rodo, kad, nepaisant to, jog nuomonių vis dar yra labai įvairių, dalis jų yra labai žeidžiančios, nemalonios LGBT bendruomenei, bet vis dėlto atsiranda visuomenės dalis, kuri sako, kad tai yra nesąmonė, tai reikia paneigti, mes negalime sau leisti skleisti tokius mitus – seksualinę orientaciją tapatinti su nusikaltimu prieš vaikus“, – komentavo J. Juškaitė.

Tai, anot jos, yra didelis pokytis. Po šio V. Landsbergio pasisakymo buvo prisiminta ir jo kalba 2010 metais Europos Parlamente.

„Tuomet aš neprisimenu, kad būtų buvusi tokia reakcija. Aš net neabejoju, kad jos tokios nebuvo, nes visiems tai atrodė plius-minus normalu arba iš tikrųjų sugretinami dalykai.

Šiandien jau yra nemaža visuomenės dalis, kuri sako, kad tai nebėra priimtina: atskirkime du skirtingus dalykus ir juos taip įvardinkime, o ne stigmatizuokime vieną iš žmonių grupių“, – akcentavo Žmogaus teisių centro vadovė.

Ji atmetė argumentą, kuris sako, kad vyresnių žmonių nuomonės nebeįmanoma pakeisti, nes jie mokėsi ankstesniais laikais.

„Tada būtų turbūt galima pateisinti bet ką. Amžiaus kategorija ir pasakymas, kad čia yra seno žmogaus nuomonė, nesiklausykime jo dėl amžiaus – tai yra eidžizmas.

Nesvarbu, kokio amžiaus žmogus pasako vieną ar kitą nuomonę, (…) tai turi susilaukti atsakymo, kritinio įvertinimo.

Aš pažįstu, tiesą pasakius, ne vieną ir pono Landsbergio kartos žmogų, kuris į homoseksualumą žiūri visai kitaip“, – sakė J. Juškaitė.