Po 17 metų prisiminė, kas galutinai „nuskandino“ prezidentą Rolandą Paksą

Šių metų balandžio 6 d. suėjo 17 metų, kai Lietuvoje, o kartu ir Europoje, pirmą kartą apkaltos būdu iš pareigų pašalintas valstybės vadovas – 2004 m. tokiu būdu prezidento posto neteko R. Paksas.

VSD pažyma sukėlė politinę įtampą

Tuometinės Liberalų demokratų partijos lyderis R. Paksas prezidento rinkimus laimėjo 2002 m., nedidele balsų persvara antrajame rinkimų ture įveikęs perrinkimo siekusį Valdą Adamkų. Oficialiai šalies vadovo pareigas R. Paksas pradėjo eiti 2003 m. vasario 26 d.

pliadisfoto.com / nuotr.

Nepraėjus nė metams, 2003 m. spalio 30 d. tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus Generalinei prokuratūrai pateikė pažymą, kurioje perspėjama, kad prezidentas yra pažeidžiamas, nes tapo priklausomas nuo atskirų nusikalstamų grupuočių.

Anot VSD, dėl to kyla pavojus ir valstybės nacionaliniam saugumui.

Šia informacija buvo pasidalinta ir su tuometiniu Seimo pirmininku Artūru Paulausku, su šiuo dokumentu buvo supažindinti ir kiti parlamento nariai.

Tuometinis Socialdemokratų partijos frakcijos narys Seime ir vėliau Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos R. Paksui pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas pasakojo, kad parlamento nariai galėjo išgirsti VSD fiksuotus R. Pakso pokalbius su savo prezidento rinkimų kampanijos finansiniu rėmėju, Rusijos verslininku, milijonieriumi Jurijumi Borisovu.

Finansinio rėmėjo šešėlis

Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui dirbo tiek uždaruose, tiek ir atviruose posėdžiuose. Juose išklausyti slapta daryti pokalbių įrašai, Generalinės prokuratūros, VSD atstovai, išanalizuota riboto naudojimo medžiaga.

Galiausiai 2003 m. gruodį komisija nutarė, kad prezidentas R. Paksas yra pažeidžiamas ir dėl to kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Komisijos išvadose buvo teigiama, kad prezidentas lieka pažeidžiamas todėl, jog neatsiribojo nuo savo dosniausio rinkimų rėmėjo, 1,2 mln. litų rinkimų kampanijai paaukojusio J. Borisovo.

Po prezidento R. Pakso pareiškimo, kad jis nesitrauks, Seimo tyrimo komisijos išvadų pagrindu 2003 m. gruodį parlamente sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos R. Paksui.

R. Paksas atsisakė atvykti į komisijos posėdį ir atsakyti į klausimus, nors buvo kviečiamas. 

Galiausiai 2004 m. vasarį minėta komisija pasiūlė Seimui pradėti apkaltą prezidentui R. Paksui.

Paskutinis žingsnis, nepalikęs abejonių parlamentarams

ambrazas.net/ nuotr.

Tuometinis Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos R. Paksui pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas, praėjus 17 metų po minėtos datos, nuomonės nekeičia – jo manymu, R. Paksą pražudė jo finansinis rėmėjas J. Borisovas.

Politikas priminė, kad artėjant balsavimui Seime dėl prezidento nušalinimo, R. Paksas savo rėmėją paskyrė savo patarėju. Tai, pasak R. Sabatausko, galutinai sužlugdė jo viltis toliau eiti prezidento pareigas.

KT savo sprendimą R. Pakso byloje paskelbė kovo 31 d. Nors R. Paksui kelti šeši kaltinimai, KT nutarė, kad prezidentas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją trimis veiksmais.

Pats R. Paksas, nors paskyrė J. Borisovą savo patarėju, vėliau viešai nuo jo atsiribojo, pripažino klydęs. Tačiau tai nepakeitė Seimo verdikto, - rašo portalas LRT.lt

2014 m. kovą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs R. Pakso skundą, nutarė, kad Lietuva pažeidė jo politines teises, kai uždraudė po apkaltos asmenims eiti aukštas pareigas. Komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, užimti premjero ir ministro pareigas.

Anot JT komiteto, šis draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę „balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise“.

Baksnoja į neįgyvendintą sprendimą – esame linksniuojami kartu su Rusija

LRT.lt kalbintas buvęs ilgametis KT teisėjas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Šileikis sako, kad nors prieš 17 metų Lietuvą sukrėtė didelė politinė krizė, ją šalis savo pastangomis įveikė, tačiau iki šiol nesugebama atlikti tam tikrų namų darbų.

Teisininkas priminė, kad šiemet sukako lygiai 10 metų, kai Lietuva nesugebėjo įgyvendinti 2011 m sausio 6 d. EŽTT sprendimo dėl R. Pakso teisių.

„Tai reiškia, kad visose neigiamose ataskaitose, kuriose kalbama apie vilkinamus, neįgyvendinamus EŽTT sprendimus tam tikrose valstybėse, Lietuva atsiduria šalia Rusijos, Azerbaidžano kaip baisiausia valstybė, daug metų neįgyvendinanti tarptautinių teismų sprendimų“, – dėstė E. Šileikis.