Petro Gražulio apkaltos iniciatyvą parėmė 46 parlamentarai

Jis BNS sakė dokumentą pateikęs Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriatui. 

Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Šiuo metu Seimo plenariniai posėdžiai nevyksta, jie prasidės kovo 10-ąją. Seimo pirmininkė pirmadienį žurnalistams sakė, kad dėl šio klausimo šaukti neeilinės parlamento sesijos neverta.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Konstatavus tokį pažeidimą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.