Pensijų fondams savo pinigų atiduoti neketina

Tačiau kiti specialistai tvirtina, kad tikros priežastys - visiškai kitos. Visų pirma - tai, kad žmonės jau ima suprasti kaupimo „naudą". Be to, neabejojama, kad dar daugiau asmenų atsisakytų dalyvauti, jei politikai atskleistų visą tiesą apie kaupimą.

Nepridėjo pasitikėjimo

„Tai nepridėjo pasitikėjimo šia sistema, - penktadienį laidoje „Eltos kampas" sakė S.Krėpšta. - Nuo automatinio įtraukimo įsigaliojimo 2019 metais, atsisakiusiųjų vidurkis siekia apie 50 proc. Tai 50 proc. pirmą kartą įtraukiamų asmenų lieka kaupime. Šių metų rezultatas yra šiek tiek prastesnis."

S.Krėpšta priminė, kad Lietuvoje pensijų sistema sukonstruota taip, kad net ir atsisakę gyventojai kas 3 metus iš yra naujo kviečiami prisijungti.

„Iš esmės žmogus per gyvenimą gali būti pakviestas net aštuonis kartus į šią sistemą. Kas turbūt jau yra šiek tiek per daug. Apskritai su šiomis „pastūmėjimo-paraginimo" politikomis lazdos nereikia perlenkti. Jei žmogus supranta, kad juo yra manipuliuojama naudojant šias technikas, jį bandoma slapta įtraukti - tai sukuria priešišką reakciją", - sakė jis.

Daugybė siūlymų

S.Krėpšta akcentavo, Lietuvos bankas pavasarį iškėlė klausimą, jog aštuoni kartai yra šiek tiek per daug - reikia jų skaičių sumažinti Savo pasiūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos yra pateikusi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10 807 eurų, galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.

Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų, o kiti politikai yra siūlę apskritai leisti žmonėms pasiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas be jokių apribojimų.

Toli iki tikslo

S.Krėpšta pabrėžė, kad pensijos visuomenei ir valstybei yra labai svarbi socialinė-ekonominė tema.

„Tų diskusijų visada buvo, jos šiek tiek suaktyvėja, vėliau atslūgsta. Man atrodo, apskritai tos diskusijos yra geras dalykas, priverčia galvoti - galbūt galima patobulinti tam tikrus sistemos aspektus.

Yra auksinės taisyklės, kad žmogus jaučiasi komfortabiliai tuomet, kai jo pajamos pensijos metu siekia 70-80 proc. buvusių darbo pajamų. Nedirbant šiek tiek sumažėja išlaidos, o Vakarų valstybėse, Skandinavijoje ta pakeitimo norma (santykis tarp pajamų pensijos laikotarpiu ir darbo pajamų) siekia maždaug 70-80 proc.

Tai yra pagrindinis tikslas, kalbant apie visą pensijų sistemą Lietuvoje", - sakė Lietuvos banko valdybos narys.

Galiausiai pašnekovas paminėjo, jog be automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą įsitrauktų dar mažiau gyventojų nei dabar.

„Iki reformos matėme, kad kasmet savanoriškai į kaupimą ateinančių žmonių buvo labai mažai. Beje, vidutines pajamas gaunantis žmogus, jei kauptų nuo darbinės karjeros pradžios, apie 40 metų, o į pensiją išeitų 2050 m. - jo sukaupta suma siektų 130 tūkst. eurų", - įrodinėjo S.Krėpšta.

Būtų atsisakę dar daugiau

Parlamentarė Laima Nagienė nesutinka su pastarojo teiginiais, esą žmonės nesutinka dalyvauti sistemoje dėl pernykščių nuostolių.

„Jei sistema būtų patraukli, dėl vienų metų nesėkmės nedaug kas būtų atsisakęs.

Bet neabejoju: iš tų 39 proc., kurie sutiko dalyvauti, didelė dalis apie tai net nežino arba, pavyzdžiui, net pamiršo išsiųsti atsakymą, kad nesutinka dalyvauti, arba net nepasitikrino „Sodros" puslapyje, ar yra įtraukti.

Jei sistema būtų patikima ir dar valstybinė, dalyvaujančiųjų skaičius būtų daug didesnis", - įsitikinusi L.Nagienė.

Paklausta, ar pati kaupia privačiai, parlamentarė net pakraupo.

„Oi, ne, jokiu būdu", - atsakė Seimo narė, kuri anksčiau apie 30 metų dirbo „Sodros" sistemoje.

Komentyuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

„Žmones išgąsdino ne pernykščiai nesėkmingi pensijų fondų investavimo metai, nes naujai įtraukti asmenys vargu ar domėjosi rezultatais, mat nebuvo dalyvavę. Pabėgę būtų tie, kurie jau kaupia ir ataskaitose mato nuostolius. Bet pabėgti neleidžiama.

Naujai įtraukti asmenys atsisakė dalyvauti, nes mato, kas vyksta, kadangi jau apie 140 tūkst. pensijų kaupėjų sulaukė pensinio amžiaus. Ir visi mato, ką tie žmonės gauna - 25-35 eurus per mėnesį.

Tai - naujai įtrauktų potencialių kaupėjų tėvai, seneliai, draugų tėvai ir t.t. Visi mato, kas vyksta, todėl yra pašiurpę. Informacija juk sklinda tarp žmonių.

Jei tėvas, sulaukęs pensijos, papildomai gauna 25 eurus, bet už tai, jei kaupė iki 2019 m., gauna mažesnę „Sodros" pensiją, tai bandomas į sistemą įtraukti sūnus, aišku, kad atsisakys", - „Vakaro žinioms" sakė R.Lazutka.

Profesoriaus teigimu, žmonės mato ir kitus dalykus, kurie nepriverčia jausti simpatijų privatiems fondams.

„Sodros" pensija kasmet padidinama 50-60 eurų, kainos pakyla iki 20 proc. O tie privačių pensijų gavėjai kaip gavo tuos 25 eurus, taip ir gaus, nes privačios pensijos neindeksuojamos. Tai kokia prasmė dalyvauti?" - retoriškai klausė ekonomistas.

Pasak jo, dauguma žmonių, kaupusių privačiai, kartu sudėjus „Sodros" pensijos dalį ir privačią, gaus mažiau nei gautų, jei būtų likę vien „Sodroje".

Ekonomisto teigimu, vienareikšmiškai pasakyti, kiek sumažės „Sodros" pensija, neįmanoma, nes kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Pavyzdžiui, priklausys ir nuo to, kiek metų žmogus kaupė privačiai, kiek uždirbo (nes nuo priklauso pervesta suma) ir t.t. Tačiau bus sumažinta tik už tą laikotarpį, kai pinigai būdavo pervedinėjami iš „Sodros" - už 2004-2019 metus.

„Grubiai skaičiuojant, „Sodros" pensija turėtų būti sumažinta iki 10 proc. Kitaip tariant, jei jums būtų priklausiusi 500 eurų dydžio „Sodros" pensija, gausite apie 450 eurų.

Anksčiau buvo kalbama, kad vis tiek išlošite, nes neteksite 50 eurų, bet iš privačių fondų kas mėnesį gausite apie 100 eurų.

Tačiau dabar akivaizdu, kad taip nebus, iš fondų gausite mažiau nei 50 eurų (aišku, priklausys ir nuo sukauptos sumos). Negana to, kaip jau minėjau, „Sodros" pensija kasmet didinama po keliolika procentų, o privati nedidėja.

Reziumuojant - jei nebūtumėte kaupęs privačiai, vien iš „Sodros" gautumėte daugiau nei sudėjus „Sodros" dalį ir privačios pensijos dalį", - kalbėjo R.Lazutka.

Pasak jo, gaila, kad valdžia tokius dalykus nutyli.

„Jei tai būtų viešai skelbiama, tai iš naujai įtraukiamų į sistemą dalyvauti atsisakytų ne 60, o virš 90 proc. Tačiau tokie būtini dalykai nėra skelbiami ir tai yra labai blogai.

Kaip minėjau, „Sodros" pensijos dalis mažės kiekvienam individualiai. Tačiau „Sodra" galėtų skelbti apibendrintus sugrupuotus rezultatus.

Pavyzdžiui, kiek neteks tie, kurie kaupė nuo 2004 m. ir uždirbo vidutinę algą; tie, kas kaupė nuo 2010 m. ir uždirbo minimalią algą ir t.t. Tačiau rezultatai būtų tokie liūdni, kad naujų kaupėjų nebepavyktų pritraukti", - įsitikinęs profesorius.

Jį stebina lobistų teiginiai, esą po pernykščio fiasko pensijų fondai atsigauna.

„Tai nėra tiesa. Pernai prarasta keliolika procentų lėšų. Tad pernai prarasta daugiau nei šiemet gauta papildomai. Žmonės mulkinami", - akcentavo R.Lazutka.