Mokslininkai: po metų pasauliui reikės naujų vakcinų nuo koronaviruso

Mokslininkai jau seniai vis pabrėžia, kad norint efektyviai neutralizuoti COVID-19 keliamą pavojų reikia kuo sklandžiau vakcinuoti žmones visame pasaulyje. Kodėl? Dėl įvairių viruso variantų keliamos grėsmės – vieni labiau užkrečiami, kiti nulemia didesnį mirštamumą, treti atsparesni šiuo metu naudojamoms vakcinoms.

Tokia niūri prognozė – kad po metų ar dar trumpesnio laikotarpio reikės masiškai naudoti jau kitokias vakcinas – pateikiama apklausus 77 mokslininkus iš 28 valstybių. Tyrimą organizavo Žmonių vakcinų aljansas, tokių organizacijų kaip „Amnesty International“, „Oxfam“ ir UNAIDS koalicija.

Kad situacija jau bus pasikeitusi po metų, prognozavo du trečdaliai apklaustųjų. Beveik trečdalis manė, kad nereikės nė devynių mėnesių. Kadangi daugybėje šalių vakcinavimas stringa, tikimybė, kad pasirodys vakcinos atsparios mutacijos, didelė, teigė 88 proc. respondentų iš prestižinių Vakarų šalių medicinos mokyklų.

„Naujos mutacijos atsiranda kiekvieną dieną. Kartais jos randa nišą, o tai joms padeda. Tokios atmainos gali plisti efektyviau ir išsisukti nuo imuninės reakcijos į ankstesnius variantus.

Tokiose šalyse kaip Pietų Afrikos Respublika ar Tailandas skiepo yra sulaukę mažiau nei 1 proc. gyventojų, kitur vakcinavimas dar net neprasidėjęs. Jei nepaskiepysime viso pasaulio, paliksime daug erdvės įvairioms mutacijoms, kurios bus atsparioms dabartinėms vakcinoms“, – teigė Jeilio universiteto (JAV) epidemiologijos profesorius Greggas Gonsalvesas.

Dabar naudojamos tiek klasikinės vakcinos, pavyzdžiui, „AstraZeneca“, tiek naudojant naują mRNA technologiją sukurti „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ skiepai.

Pastarųjų kompanijų sukurtas vakcinas galima greitai, per kelias savaites ar mėnesius, modifikuoti, nors, žinoma, visada išlieka ir dabar opi gamybos pajėgumų problema. 

Vis dėlto labai svarbu ir tai, kad brangesnės „Pfizer/BioNTech“ vakcinos nėra prieinamos skurdesnėms valstybėms – ne vien dėl paties skiepo kainos, bet ir dozių laikymo specialiuose šaldikliuose kaštų.

Tuo tarpu turtingosios šalys – JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis – bent viena doze jau paskiepijo daugiau nei ketvirtadalį savo gyventojų. Jos taip pat yra rezervavusios dar šimtus milijonų vakcinų dozių. Kontrastai įspūdingi.

Tokiose šalyse kaip Pietų Afrikos Respublika ar Tailandas skiepo yra sulaukę mažiau nei 1 proc. gyventojų, kitur vakcinavimas dar net neprasidėjęs. Taip, yra pasaulinė iniciatyva „Covax“, kuria siekiama neleisti išsikeroti vadinamajam vakcinų nacionalizmui, bet pagal ją iki 2021 metų pabaigos numatoma paskiepyti tik 27 proc. skurdesnių šalių gyventojų.

„Ta skuba paskiepyti kuo daugiau žmonių, matoma turtingosiose valstybėse, nepastebima pasaulyje. Tikslas pasiekti 27 proc. ribą – nepakankamas. Kur ambicija? Kur tikslas, kuris, kaip mums sako mokslininkai, yra būtinas?

Trūksta plataus supratimo, kad ribotas vakcinavimas yra gana pavojingas“, – kalbėjo Žmonių vakcinų aljanso pirmininkas Maxas Lawsonas.