Palangos oro uoste įrengtos geriamojo vandens stotelės

Atsižvelgus į Vilniaus ir Kauno oro uostų praktiką, Palangos oro uosto išvykimo zonose jau įrengtos dvi geriamojo vandens stotelės. Skrydžių laukiantys keleiviai jose gali įsipilti vandens į savo buteliukus ar gertuves.

„Vilniaus ir Kauno oro uostuose įdiegta praktika pasiteisino: keleiviai aktyviai naudojasi galimybe nemokamai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, tai kartu mažina vienkartinio plastiko naudojimą.

Nuo šiol nemokamu vandeniu galės atsigaivinti ir keleiviai Palangos oro uoste – po vieną stotelę jau yra įrengta Šengeno ir ne Šengeno zonose, drauge su partneriu „Caffeine“.

Taip kartu su partneriais skatiname aplinkai draugišką vandens vartojimo būdą ir palaikome atliekų mažinimo iniciatyvą visame Lietuvos oro uostų tinkle“, – sako Beatričė Skardžė, Lietuvos oro uostų komunikacijos ir tvarumo projektų vadovė.

Svarbus žingsnis laukiant vasaros ir daugiau skrydžių

B. Skardžė akcentuoja, kad Lietuvos oro uostai nuolat ieško galimybių, kaip gerinti keleivių patirtį, kartu primenant apie kasdienių pasirinkimų įtaką tvarumui.

Pasak B. Skardžės, vandens stotelės buvo ilgalaikė aplinkosauginė užduotis – kartu su partneriais sėkmingai įgyvendinta iniciatyva, kurią palaikyti gali kiekvienas keliautojas.

„Prisidedame prie Lietuvos oro uostų tvarumo iniciatyvų nuo šiol Palangos oro uosto lankytojams pasiūlydami įsipilti vandens į jų atsineštas gertuves.

Ši iniciatyva užtikrina geriamo vandens prieinamumą ir skatina kiekvieną klientą rinktis tvarius sprendimus“, - sako Lietuvos oro uostų rinkodaros vadovė Lina Kaminskaitė.

Lietuvos oro uostų komunikacijos ir tvarumo projektų vadovės B. Skardžės teigimu, geriamojo vandens vartojimas pastebimai išauga vasaros metu, todėl vandens stotelių įrengimas Palangos oro uoste buvo svarbus ruošiantis aviacijos vasaros sezono startui.

Jį šiais metais Palangos oro uostas pasitiko trečdaliu išplėsdamas maršrutų sąrašą – nuo kovo 20 d. atverdamas kryptį į Dubliną Airijoje, o nuo gegužės 29 d. – į Nyderlandų sostinę Amsterdamą. Iš Palangos oro uosto ir toliau galima pasiekti Kopenhagą, Oslą, Londoną ir Rygą.

Pernai pajūryje esantys oro vartai iš viso aptarnavo 307 tūkst. keleivių.

Siekia mažinti poveikį aplinkai

Lietuvos oro uostai yra prisijungę prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria daugiau negu 200 Europos oro uostų įsipareigojo vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. Dalis iš jų, taip pat ir Lietuvos oro uostai, kartelę sau kelia dar aukščiau – planuoja šį tikslą pasiekti iki 2030 metų.

Taip pat Lietuvos oro uostai aktyviai diegia sprendimus, kaip sumažinti plastiko atliekų, kaip efektyviai jas rūšiuoti ir paruošti perdirbimui. Pavyzdžiui, tiek Vilniaus oro uostas, tiek jame veikiančios kavinės yra sudariusios sutartis su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) dėl gėrimų pakuočių išvežimo.

USAD išgabena vienkartines užstato pakuotes tiesiai į savo skaičiavimo centrą Vilniuje, iš kur pakuočių atliekos kaip vertingos antrinės žaliavos keliauja tiesiai pas perdirbėjus ir virsta naujais gaminiais.

Europos Komisijos duomenimis, apie 80 proc. vandenynų šiukšlių sudaro būtent plastikas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skelbia, jog per 20 metų pasaulyje plastiko atliekų padvigubėjo ir apie dešimtadalis jų yra sėkmingai perdirbama.