Palangos meras Šarūnas Vaitkus kirto atvirai: kai kas norėjo, kad ir „Auska“ būtų parduota už dviejų butų kainą

„Žinoma, galima ir nieko nedaryti, tiesiog užrakinti“

Kaip jau rašėme anksčiau, vasario 19 d. vilą perimusi Palangos valdžia kovo pabaigoje nusprendė „Auską“ išnuomoti keleriems metams, kol bus parengta visa reikalinga objekto pritaikymo miesto reikmėms ir jo galimos rekonstrukcijos dokumentacija. Pagal konkurso sąlygas, kuris bus paskelbtas jau greitu metu, vila būtų išnuomojama dvejiems metams su galimybe sutartį pratęsti dar tokiam pačiam laikotarpiui, o pirminė nuomos kaina – 10 tūkst. eurų į mėnesį, arba tiek pat, kiek iki šiol mokėjo nuomininkė bendrovė „Ambra investicijos“. Nuomos sutartis su ja baigiasi balandžio 29 d.

Jau anksčiau „Vakarinei Palangai“ komentuodamas sprendimą, kodėl nuspręsta garsiąją vilą laikinai išnuomoti, Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, jog tai šiame etape pats optimaliausias pastato panaudojimo būdas.

„Savivaldybė negali užsiimti verslu ir teikti nakvynės paslaugas – tai ne savivaldos funkcija. Balandžio pabaigoje baigiasi nuomos sutartis su dabartiniu nuomininku bendrove „Ambra investicijos“. Mes svarstėme, ką toliau daryti. Dabar, kol konkursą laimėjusi bendrovė rengs vilos panaudojimo galimybių studiją, o taip pat kol bus parengta visa techninė dokumentacija, gali praeiti ir metai, dveji ar daugiau. Žinoma, per tą laiką galima ir nieko nedaryti, tiesiog užrakinti vilą ar perduoti ją Savivaldybės bendrovei „Palangos investicijų valdymas“ valdyti, tačiau mes nusprendėme, jog geriau ieškoti nuomininkų, kad nereikėtų mums paties tuos kelerius metus vilą išlaikyti“, – prieš kurį laiką „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Palangos meras.

Perimti „Auską“ Palangos žinion – jokios logikos

Šiandien viename iš portalų pasirodžiusio straipsnio autorė, kuri, beje, savo žurnalistinę karjerą pradėjo būtent „Vakarinėje Palangoje“, teigia, kad Palangos valdžios „mintis išnuomoti vilą jau sulaukė kritikos – neabejojama, kad numatytos ne itin palankios nuomos sąlygos verslininkų nesudomins, o anksčiau garsus pastatas bus pasmerktas vaiduoklio likimui“. Kitaip tariant, dabar, kai pastatas nebėra Turto banko prekių sąraše, jo laukia itin liūdnas ir apgailėtinas likimas.

Šią mintį straipsnio autorei padeda rutulioti ir Palangos miesto tarybos narys Eugenijus Simutis.

„Aš manau, kad čia miestui gal ir nevertėjo kištis. Kita vertus, keistai atrodo ir valstybės politika, kai atiduoda į Turto banką“, – straipsnyje teigė Palangos miesto savivaldybės tarybos narys E.Simutis.

Jis neabejojo, kad žinant, koks šiuo metu verslas yra agresyvus, objektas būtų greitai parduotas ir vietoj vilos visai šalia jūros iškiltų daugiabučiai. Vis dėlto, jo manymu, sprendimas Palangai perimti vilą buvo skubotas – tai gali tapti našta kurorto biudžetui.

„Palangoje yra konservatoriai, bet elgiasi kaip socialdemokratai – kuo daugiau valstybės, savivaldybės turto. Ir visa tai reikia išlaikyti iš biudžeto. Logikos čia nematau. Verslas būtų pastatęs tą baseiną ir nereikėtų Savivaldybei sukti galvos, būtų pastatę ir kitus objektus, o dabar viskas gula Savivaldybės biudžetui. Sunkmetis ateina ir Savivaldybei. Dabar biudžetas nesurenkamas taip, kaip norėtųsi, kaip buvo anksčiau. Tokia ir logika – imame viską sau, viską išlaikysime iš biudžeto“, – straipsnyje cituojamas Palangos miesto savivaldybės tarybos narys E.Simutis.

Anot jo, „vertinant tai, kad tik dabar rengiama speciali studija, atsakysianti į klausimą, kaip būtų galima panaudoti statinį, akivaizdu, kad garsiai dėl vilos kovojusi ir ją perimti norėjusi Palangos valdžia nė neturėjo vizijos, ką su perimtu dideliu objektu darys“.

Kerštas už sužlugdytus planus?

Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, jog panašios publikacijos – tai akivaizdus kerštas už tai, kad kažkam buvo sužlugdyta seniai puoselėta mintis „Auską“ pusvelčiui privatizuoti. Apie tokius planus yra girdėjusi ir „Vakarinės Palangos“ žurnalistė, kuriai vienas iš žinomų Lietuvos verslininkų prieš kelerius metus šią mintį pasakė visiškai atvirai.

„Kam užmynėme ant nuospaudos, neleisdami privatizuoti „Auskos“? Skaitau miesto Tarybos nario Eugenijaus Simučio pasisakymą ir savo akimis netikiu – pasirodo, Vyriausybei sustabdžius privatizavimą ir nutarimu perdavus vilą „Auska“ Palangai, Savivaldybė, ketinanti ją pritaikyti visuomenės poreikiams, elgiasi neteisingai. Tai girdžiu jau ne pirmą kartą, todėl manau, kad, praradus galimybę privatizuoti 22 hektarus pajūrio miško su išskirtinėje vietoje esančiu pastatų kompleksu, kažkam labai skauda. Gaila, kad tam „kažkam“ kerštu skausmą padeda malšinti ir kai kurie Palangos tarybos nariai“, – šiandien savo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle parašė kurorto vadovas Š.Vaitkus.

„Žiniasklaidai savo patarimais ir įžvalgomis besižarstantis E. Simutis lyg ir apsidraudžia, abejodamas, ar valstybė teisingai elgėsi išskirtinį Lietuvos objektą atiduodama pardavimui. Tačiau čia pat teigia, kad Palangai dėl „Auskos“ ateities „nereikėjo kištis“. Labai patogi pozicija – ką daryti, nežinau, bet kas buvo daroma, yra blogai. Jei taip, ar šiuo svarbiu klausimu tokią dviprasmišką nuomonę turintis Savivaldybės Tarybos narys iš viso gali būti politikas ir spręsti miesto reikalus?

Anot E.Simučio, Savivaldybė neteisingai pasielgė paskutinį momentą spėjusi perimti ant prekystalio padėtą brangų valstybės turtą? Ar reikėjo leisti prie pat jūros, pušynų apsuptyje esantį pastatą privatizuoti? Gal tam, kad ateityje ten atsirastų daug mažų „dušinių“, o vėliau visi ieškotume, kas dėl to kaltas?“, – teigia kurorto vadovas.

Š.Vaitkų nustebino ir tai, kad jau ne pirmą kadenciją miesto Taryboje esantis E. Simutis teigia, kad ir baseino miestas neturėjo statyti, nes šį objektą vis tiek būtų pastatęs verslas.

„Palanga daugiau nei 20 metų laukė, kol verslas kurorte pastatys visiems būtiną baseiną. Taip ir nesulaukusi, ėmė ir pasistatė pati. Palangos baseinas uždirbo ne tik savo poreikiams, išlaikė darbo vietas, bet ir iš savo uždirbtų lėšų Palangos vaikams finansavo nemokamą mokymosi plaukti paslaugą. Ja vaikai pasinaudojo 33 tūkst. kartų, o kurorto senjorai turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis, už jiems prieinamą kainą naudotis vandens procedūromis“, – priminė meras.

„Kodėl į miesto Tarybą palangiškių išrinktas asmuo Lietuvos visuomenei skleidžia žinomą melą? Į E. Simučio pučiamą dūdą nepraleidžia progos pūstelėti ir kita miesto politikė – Svetlana Grigorian. Ji taip pat toje pačioje viešoje tribūnoje aimanavo, kaip blogai Palangos savivaldybė elgiasi siekdama perimti „Auską“. Ir apie neva Savivaldybės išlaikomą baseiną jaunoji politikė per Tarybos posėdį porino“, – teigia kurorto vadovas.

Ar ir „Auska“ turėjo būti parduota už dviejų butų kainą?

Meras prisiminė, kad prieš kelerius metus E. Simutis Savivaldybę kritikavo ir dėl to, kad Nemirsetoje Savivaldybės pastangomis pastatytas kempingas esąs per didelis, o kol bus ieškoma koncesininko, niekas jo nesinuomos, nes nuoma – per brangi. Tuomet ir kempingui miesto Tarybos narys prognozavo vaiduoklio dalią.

„O kas atsitiko? Vos tik paskelbus laikinos kempingo nuomos konkursą, netrukus atsirado E. Simučio draugų įmonė, kuri tame kempinge dvejus metus sėkmingai vykdė veiklą. Tuomet tame pačiame kempinge veiklos sau rado ir pats šį objektą kritikavęs politikas“, – priminė meras.

 „Ne E. Simučiui spręsti, ar verslui dabar perimtas objektas yra patrauklus. Kaip rodo istorija, E.Simutis nėra pats geriausias verslo orakulas. Savivaldybės perimtai „Auskai“ prognozuojantis pastato – vaiduoklio ateitį, jis geriau tegu baiminasi dėl vos už 400 tūkst. eurų valstybės parduoto buvusio policijos komisariato komplekso ateities. Ten politikas iš tikro gali sutikti vaiduoklių“, – piktinasi Palangos vadovas.

Anot Š.Vaitkaus,  buvusius policijos komisariato pastatus prestižinėje Palangos vietoje, Vytauto gatvės pradžioje, priešais išpuoselėtą priekopės mišką, su 1 hektaru pajūrio žemės Turto bankas pardavė už dviejų 50 kvadratinių metrų ploto butų kainą. „Ar būtent tokio „Auskos“ likimo norėjo miesto Tarybos narys?“, – klausia kurorto vadovas Š.Vaitkus.

Beje, minimas buvęs Palangos policijos komisariato pastatų kompleksas yra praktiškai priešais įvažiavimą į „Auskos“ teritoriją. Visą beveik 3 tūkstančių kvadratinių metrų kompleksą su 1,78 ha žemės sklypu 2018 m. sausį Turto bankas pardavė už 574 tūkst. eurų.

Greta komisariato buvusi vaikų poilsio stovykla jau virto privačių kotedžų teritorija, kur statytojai už parduodamą, pavyzdžiui, 50 kv. m poilsio paskirties pastatą pernai rudenį prašė per 200 tūkst. eurų.