Oficialiai atidaryta Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis
Pasak Energetikos ministerijos, šis ypač didelės svarbos energetikos projektas ženkliai padidins regiono energetinį saugumą, suteiks laisvę įsigyti dujų iš alternatyvių ir patikimų tiekėjų už konkurencingą kainą, taip pat padidins Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.
„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, - ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.
Kaip teigia Lenkijos Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai ministras Piotras Naimskis, pradėjus veikti GIPL, Lenkija galės gauti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo, Baltijos šalys prisijungs prie Europos dujų rinkos.
„GIPL Lenkijai suteikia prieigą prie Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, o tai sustiprina dujų tiekimo Lenkijos vartotojams saugumą. Lietuva, Latvija ir Estija baigia dujų izoliacijos erą ir per Lenkiją prijungia savo perdavimo sistemas prie didžiulės Europos rinkos, kuri suteikia galimybę įsigyti išteklių konkurencingomis rinkos kainomis. Kartu mes taip pat stipriname savo šalių atsparumą dujų krizei, kuri susidarė dėl Rusijos agresijos netoli mūsų sienų“, - sako P. Naimskis.
Anot ministerijos, GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, kurios įgyvendinimui Lietuva skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Už projekto įgyvendinimą atsakingi abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.
Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, GIPL buvo trūkstama Lietuvos energetikos sistemos dalis, svarbi ne tik užtikrinant energetinį saugumą, bet ir energijos išteklių įperkamumą vartotojams: „Baltijos šalys ir Suomija pagaliau turi platų dujų tiekėjų pasirinkimą atviroje žemyninės Europos rinkoje, o Lenkija – naują alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. GIPL, kartu su Klaipėdos SGD terminalu bei ELLI projektu, kuris per artimiausius 18 mėnesių leis padvigubinti dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, užtikrins regiono dujų rinkos šuolį į visiškai kitą konkurencingumo lygį“.
Naujasis dujotiekis suteiks galimybes į Lietuvą ir Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. – viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.
GIPL dujotiekio statybos prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir truko iki 2021 m. galo – per šį laikotarpį Lietuvoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje 343 km dujotiekio jungties. Sudėtingos infrastruktūros projektas įgyvendintas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais, dujotiekio atkarpas nutiesus per didžiausias Lietuvos ir Lenkijos upes. Pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai GIPL dujotiekiu perduodami nuo šių metų gegužės 1 d.
GIPL atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentai, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė, už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.
Gitanas Nausėda: GIPL projektas yra labai svarbi dalis
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymą tikina laikąs istorine diena, žyminčia glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Pasak jo, GIPL yra viena iš dedamųjų dalių, padedančių siekti regioninės energetinės nepriklausomybės.
„Manau, kad šis projektas yra labai svarbi dalis siekiant pagerinti mūsų situaciją ir didinti mūsų nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių tiekimo“, – ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymo ceremonijoje Širvintų rajone, Jauniūnų dujų kompresorinėje stotyje, teigė G. Nausėda.
Prezidentas aiškina, kad dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos įrengimas yra tik problemos sprendimo dalis, siekiant užtikrinti visą regioną dujomis, neperkant jų iš Rusijos. Anot jo, šalyse reikalingi suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalai, kokie yra Klaipėdoje ir Svinouiscyje.
„Turime dujų saugyklą Inčukalnyje, ir tai labai svarbu, kad tuo pačiu turime galimybę importuoti iš kitų šalių, išskyrus Rusiją. Be to, turime sukurti jungtis, kurios yra labai svarbios kuriant bendrą veikiančių dujų rinką“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu apie SGD terminalą svarsto ne tik Estija, tačiau ir Latvija. Jo teigimu, viskas dabar yra šalių rankose ir Baltijos šalių bei Lenkijos regionas yra pasirengęs rodyti pavyzdį kitoms Europos šalims, kaip atsiriboti nuo rusiškų energetinių išteklių priklausomybės.
„Turime labai stiprų rėmėją, tai Europos Komisija, labai dėkoju jai už įsitraukimą į šį projektą ir nekantriai laukiu, kol bus tęsiamas darbas įgyvendinant elektros energijos sinchronizavimo projektą“, – sakė prezidentas.
„Šiuo projektu bus užbaigtas mūsų didžiulis darbas, kuris sustabdys Rusijos manipuliaciją bei šantažą Europos šalims, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad gegužės 1 d., 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes.
Rašyti komentarą