Nerijoje buriamas elitinis verslo klubas

KNNP produkto ženklą gavę verslininkai privalės garantuoti savo produkcijos ar paslaugų autentiškumą, originalią kilmę ir draugiškumą aplinkai. Tarkime, ne Kuršmarėse pagautos ar ne pusiasalyje išrūkytos žuvys negalės puoštis išskirtiniu ženklu, kuris gali būti ir atimtas, jei nesivadovaujama įsipareigojimais.

„Tikimės, kad rasis daugiau įdomių, vietos dvasia alsuojančių veiklų. Apgyvendinimo sektoriaus atstovai galėtų sugrąžinti prieškariu populiarius pusryčius svečiams, kavinės siūlyti specifinius, nerijai būdingus patiekalus, žolininkai virti šeivamedžių sirupą ar erškėtuogių uogienę ir t. t.

Mūsų tikslas - paskatinti vietinius žmones atsigręžti į tai, kas tikra, orginalu. Mainais verslas gaus nemokamą reklamą, pateks ant bendros saugomų teritorijų produkto ženklų viešinimo platformos, o vartotojas galės tiesiogiai remti būtent vietinius žmones“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

Ši idėja jau sulaukė teigiamų neringiškių atsiliepimų, kurie ėmė rikiuotis eilėje ir siekti teisės tapti savotiškais Kuršių nerijos vėliavnešiais.

Garantuos autentiškumą

Saugomų teritorijų produkto ženklo koncepcija pradėta plėtoti dar 2013 metais, tačiau ne visi nacionaliniai ar regioniniai parkai sukurta rinkodarine priemone naudojasi. KNNP - vienas jų. Produkto ženklo neturi ir Pajūrio regioninis parkas.

„Sunku pasakyti, kodėl tiek laiko delsėme. Galbūt bandėme išgryninti idėją, pritaikyti ją būtent mūsų parkui. Pusiasalyje žmonės verčiasi labai specifine ir palyginti neįvairialype veikla. Neturime krepšių pynėjų, puodžių, net Neringoje pardavinėjamos vėtrungės gamintos kitame krante. Tradiciniai amatai, verslai - sunkiai apčiuopiami. Tad reikėjo laiko norint startuoti su produkto ženklu. Dabar jau kviečiame visus vietinius juo pasipuošti“, - teigė A. Feser.

Gauti teisę 5 metus naudoti KNNP produkto ženklą - ne šiaip formalumas: reikės atitikti iškeltus tam tikrus reikalavimus bei įsipareigoti. Jis yra skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, kurių verslai prisideda prie darnaus turizmo plėtros, kultūrinio ir gamtinio paveldo puoselėjimo, aplinkai palankesnės veiklos ir vietos bendruomenės gerovės. 

Teigiama, kad šis ženklas padės lankytojams geriau pasirinkti, o vietos žmonėms - tapti labiau matomiems rinkoje, nes ženklas užtikrina kokybę ir puoselėjamas saugomas vertybes. Saugomų teritorijų produkto ženklas yra viešinamas nacionaliniu mastu ir suteikiamas tik saugomų teritorijų gyventojų teikiamoms paslaugoms ar gaminamoms prekėms.

Šie leitmotyvai skamba gana sausai, biurokratiškai, tačiau jie atskleidžia kilnią idėją, kuri jau yra pasiteisinusi ir laiko išbandyta kitose saugomose teritorijose, savo produkto ženklą išplėtojusiose įvairiausiose srityse.

„Matome vis ryškėjančią tendenciją, jog saugomų teritorijų, kurios yra ir kurortinės, lankytojai vis aktyviau ieško kažko originalaus, tik tai vietovei, regionui būdingo. Svečiui gauti vien kambarį nakvynei jau yra maža. Todėl skatinsime apgyvendinimo paslaugų sektorių gręžtis į gilias tradicijas: pavyzdžiui, kaip prieškariu savo svečiams pasiūlyti pusryčius. Blynų, kiaušinienės ir pan. Juk tam ir buvo statomos verandos. Tikrai raginame puoštis produkto ženklu gintaro meistrus, ypač tuos, kurie patys gaudo Baltijos auksą ir iš jo daro papuošalus, Juodkrantės lobio amuletus. Savo nišą gali rasti ir žolininkai, žuvų rūkytojai. Daug sričių galima vardyti. Kad ir vėjaračių, ledrogių sportas, folkloro festivaliai, Baltų vienybės diena, plaukimas kanojomis, kurėnu, laivais, turistų ėmimas į žūklę ar net tie patys kruizai po marias, kurių metu gyvai pasakojama apie neriją, jos istoriją, kultūrą, gamtą. Po istorines vietas vedžiojantys gidai irgi galėtų pretenduoti. Riešinių, originalių suvenyrų gamintojai“, - vardijo A. Feser.

Įdomu tai, jog tam tikra veikla gali būti abipusiai naudinga ir saugomai teritorijai, ir verslui: antai invazinių raukšlėtalapių erškėčių uogų, lapų rinkimas arbatoms, kosmetikai. Arba nepageidaujamų zuikiakrūmių žaliavos naudojimas puokštėms. Paminėti galima ir jaunų kalnapušių kankorėžių uogienę, kuri yra nepamainoma peršalus ar profilaktiškai. Juoduogių šeivamedžių sirupas - dar viena sritis.

Pretendentus į produkto ženklą vertins jau sudaryta speciali komisija, kurioje - įvairių sričių atstovai: nuo KNNP direkcijos iki turizmo specialistų, bendruomenių narių.

Matome tendenciją, jog saugomų teritorijų lankytojai vis aktyviau ieško kažko originalaus, būdingo tik tai vietovei, regionui.

Ženklo ieško

Norint suvokti, kaip veikia produkto ženklo mechanizmas, reikėtų atsigręžti į jį jau ištobulinusias saugomas teritorijas. Lyderis - Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP), kuriame registruoti net 67 produkto ženklai. Nuo kaimo turizmo iki medaus gaminių, vaistažolių, žaislų iš natūralių gamtinių medžiagų ir t. t.

„Mūsų direkcija dabar visur, nuo lankstinukų iki internetinių puslapių, reklamuoja tik tuos verslus, kurie turi ŽNP produkto ženklo sertifikatą. Jis net buvo atimtas iš kai kurių žmonių, nes nesilaikė aplinkosauginių ir nuostatuose patvirtintų reikalavimų. Kitaip - nuleido kartelę per žemai ir diskreditavo savo veikla produkto ženklo vardą. Tad griežtai yra stebima. Ir komisija atlieka monitoringą, ir patys parko lankytojai gali pasiskųsti. Produkto ženklo esmė - informacija parko lankytojui, kad jis tikrai gaus kokybišką, ekologišką, draugišką aplinkai produktą ar paslaugą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ŽNP direktorius Ramūnas Lydis.

Jis pastebėjo, kad turistai atkreipia dėmesį į paukščiuko simbolį ir neretai ieško prekės ar paslaugos būtent su juo, nes tai - kokybės garantas.

Keli verslininkai turi teisę naudoti Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) produkto ženklą, kuris suteiktas žolininkei, žuvų rūkytojui, plokščiadugnių Kuršmarių burvalčių statytojui ir svečius priimančiai tradicinės architektūros sodybai.

„Pirmiausiai tas ženklas nusako kokybės garantą ir vietą. Tuo jis ir skiriasi nuo populiaraus tautinio paveldo ženklo, sertifikato, kuris nėra “pririštas„ prie vietovės. Parko ženklas jau signalizuoja, kad rūkyta žuvis su juo bus būtent iš Nemuno deltos, o įsigydami ją žmonės rems vietinį gyventoją. Manau, ir prasminga, ir svarbu yra akcentuoti lokalų produktą, nes tai skatina amatinininkus pasitempti, išlaikyti aukštą lygį ir nedaryti kičo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė NDRP vadovas Žilvinas Čėsna.

Pakalbinus paukščiuku su saugomos teritorijos emblema savo produktus puošiančius verslininkus, šie vienareikšmiškai patikino, jog tokia reklama ir savotiškas pripažinimas yra labai naudingi.

„Važinėjame į muges, gauname vardinius kvietimus į jas, mūsų produkcija perkama kaip reprezentacinė“, - vardijo Salantų regioninio parko produkto ženklą turinti juodosios keramikos ir molio dirbtuvių savininkė Renata Jankauskienė.

Nemuno deltos žolininkė Valentina Baužienė „Vakarų ekspresui“ atskleidė, jog produkto ženklas atpažįstamas net ir Vilniuje.

„Nuvykstame, ir žmonės sako: “O, žiūrėk, NDRP emblema! Mes juk buvome pas jus!“ Tai veikia. Žmonės garantuoti, kad vaistažolės - iš pamario, ekologiškos, jie iškart save sieja su ta teritorija, užplūsta sentimentai ir specialiai perka mūsų produkciją taip paremdami vietinį žmogų“, - teigė ji.

Pirmasis NDRP produkto ženklą dar prieš 8 metus gavęs Rusnės žuvų rūkytojas Jurijus Belokopytovas akcentavo, jog bendradarbiavimas su parko direkcija duoda naudos tiek verslui, tiek turistams. „Informacija apie mus skelbiama, reklamuojama, tad žmonės žino, kur vykti, norint įsigyti kokybiškai, vietoje išrūkytos žuvies“, - sakė rusniškis.

Laukia paraiškų

Pasidomėjus, ar domintų gauti KNNP produkto ženklo sertifikatą, patys neringiškiai jau dabar įžvelgė galimą naudą.

„Gera labai idėja. Žinoma, žmogus labiau pasitiki ne ženkliuku, o vaizdu, kai mato rūkomą žuvį ir čia pat ją valgo. Tačiau mugėse, kituose miestuose tas ženkliukas labai praverstų, nes garantuotų, kad parduodama Kuršių nerijoje, o ne kažkur kitur, cechuose, išrūkyta žuvis paisant visų tradicijų. Manau, tikrai rasis pirkėjų kontingentas, kuris norės įsigyti būtent tokios žuvies. Sykiu reklamuojama būtų ir Kuršių nerija. Turime Juodkrantėje ir kavinę, tad galima praplėsti meniu ir pasiūlyti jau produkto ženklo reikalavimus atitinkančius patiekalus. Žmonės vertina kokybę, o kažkoks statusas verčia pasitempti ir verslininką“, - „Vakarų ekspresui“ teigė juodojo kranto gyvenvietės žvejys Ričardas Kauneckis. Jis, beje, pats ir gaudo laimikį mariose.

„Žinoma, kokia skumbrė neišnyks iš asortimento, tačiau ji neturės to ženklo. Turės starkis, karšis, ešerys, ungurys“, - sakė jis.

Gintarą Baltijos jūroje gaudantis ir kartu su žmona papuošalus kuriantis nidiškis Audrius Lukauskas svarstė, jog vietinio paveldo, amatų skatinimas yra labai prasminga idėja.

„Pas mus, nerijoje, gal mažiau tų amatininkų nei Žemaitijoje, tačiau turime tikrai puikių vietinio produkto kūrėjų, kurie mažiau matomi. To ženklo sertifikatas - galbūt būdas parodyti save daug platesnei auditorijai. Ne visi juk išmokę rinkodarinių triukų meną. O mums, gintaro prekeiviams, būdas labai aiškiai atskirti vietinį produktą nuo atvežtinio yra labai svarbus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė gintaro žvejys.

Produkto ženklą gautų tik tam tikri gintaro gaminiai (pavyzdžiui, sukurti senovinių amuletų motyvais, tradiciniai karoliai), bet jokiu būdu ne kičas (raktų pakabukai, kamščiatraukiai, angeliukai ir pan.). Prekeivis neturės teisės apgaudinėti turistus produkto ženklą pasikabinęs visam asortimentui, nes jis galios tik sertifikuotiems gaminiams.

„Norėdami tapti KNNP produkto ženklo turėtoju, privalote atitikti ženklo suteikimo kriterijus ir pateikti paraišką mūsų parko direkcijai. Sudaryta komisija iš skirtingų institucijų ją įvertins. Po teigiamo įvertinimo pasirašysite sutartį 5 metams, bus suteikiamas ženklas bei jo atributika. Tai tikrai veikia. Galite rasti įkvepiančių pavyzdžių iš kitų saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų https://gamtoje.org/“, - kvietė A. Feser.