Namų darbai: kaip, kilus karui, išgyventi 72 valandas

​Karo mašinai niokojant Ukrainą, mūsų šalies Vyriausybė įpareigojo savivaldybes, tarp jų – ir Kretingos rajono, įspėti gyventojus, kad šie iš anksto atliktų vadinamuosius namų darbus – būtų pasirengę ekstremalioms situacijoms. Žmonės turi turėti išvykimui paruoštą krepšį su būtiniausiais reikmenimis ir apgalvoti, kur slėptųsi karo atveju.

Kretingos rajone – kone 40 laikinų slėptuvių

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėją šiuo metu pavaduojanti Renata Jonauskienė ir vyriausiasis specialistas Gintaras Bruzdeilynas, atsakingi už gyventojų mobilizaciją, parodė žemėlapį, kuriame konkrečiai sužymėti pastatai, pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai: iš viso mūsų rajone yra parengtos 36 laikinos slėptuvės.

Iš esmės tai – mokyklų, darželių, įstaigų rūsiai ir salės. Iš viso laikinose slėptuvėse, kurių bendras plotas sudaro per 12 tūkst. kv. m, vienu metu galėtų prisiglausti per 8 tūkst. asmenų.

„Su seniūnais aptarėme situaciją, kur žmonės galėtų laikinai pasislėpti. Jiems nurodyta atlaisvinti ir parengti rūsius, sales, kad prireikus juose laikinai galėtų prisiglausti žmonės.

Noriu akcentuoti, kad tai nėra specialios slėptuvės – šių, pasibaigus šaltajam karui, mūsų rajone, o ir šalyje nebeliko.

Tai yra laikinai pritaikyti statiniai, kur žmonės galėtų prisiglausti, ištikus ekstremaliai situacijai.

Daugiabučių namų pirmininkai taip pat teiravosi, ar gyventojai galėtų slėptis savo rūsiuose, ir žada su jais aptarti, kaip galėtų parengti patalpas“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Karo pabėgėlių apgyvendinimu, pasirengimu galimai gyventojų mobilizacijai šiomis dienomis rūpinasi Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai Renata Jonauskienė ir Gintaras Bruzdeilynas.

Išvykimui – iš anksto paruošti krepšį

Apie pavojingą situaciją, pasak R. Jonauskienės, praneštų sirenos – 3 minučių trukmės įspėjamasis garsinis signalas, kokį įprastai gyventojai girdi dukart per metus, vykstant civilinės saugos pratyboms.

Taip pat gautų pranešimus į mobiliuosius telefonus. Visa informacija būtų koordinuojama valstybės mastu, todėl G. Bruzdeilynas ragino gyventojus pavojaus atveju pirmiausia sekti bendrą informaciją: „Ne vien iš televizijos kanalų, nes jų transliacija gali būti išjungta.

Geriausiai turėti nedidelį nešiojamą radijo imtuvą, kuris tilptų ir į kuprinę, ir sekti Vyriausybės nurodymus.“

Laukti karo būtų nelogiška, tačiau žmonės iš anksto patys turėtų žinoti, kur prireikus saugiausiai ir patogiausiai slėptųsi – iš anksto reikia susižinoti, kur artimiausias susirinkimo punktas ir įvertinti, kuris patogiausiai pasiekiamas. Susisiekimui reikėtų rinktis ne pagrindinius kelius, o aplinkkelius.

Žmonės, gyvenantys individualiuose namuose, turi apsižiūrėti ir iš anksto pasirengti patalpas rūsiuose, kur galėtų pasislėpti, apsirūpinti maisto atsargomis.

Taip pat būtina turėti iš anksto išvykimui paruoštą krepšį.

„Kiekvienas turi pagalvoti, ką į jį dėti, kad neapsikrautų nereikalingais daiktais. Reikia dėti tai, kas būtina išgyventi 3 paras: dokumentus, grynųjų pinigų, vandens atskiruose buteliukuose, pagrindinę vaistinėlę, šiltą drabužį, kaloringų užkandžių.

Ir toms trims paroms tikrai nereikia druskos ar kruopų maišų, kuriuos žmonės grobsto prekybos centruose“, – teigė G. Bruzdeilynas.

Prireikus gyventojai kurį laiką galėtų glaustis didžiųjų statinių rūsiuose. Nuotr. – atlaisvintas rūsys po miesto Kultūros centro žiūrovų scena.

Atsakingi patys už save

„Žmonės atsakingi patys už save. Šis dėsnis galioja ir nelaimės atveju. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie savo artimą, kaimyną, ypač vyresnius žmones, ligonius, kuriems evakuotis būtų sudėtinga. Taip pat – kur saugiai palikti augintinius.

Reikėtų apgalvoti, ir su kuo galima būtų kooperuotis nelaimės atveju. Reikia apmąstyti, kas galėtų padėti, jeigu tektų slėptis ne savame mieste“, – pagrindinius nurodymus dėstė V. Turauskaitė.

Jos žodžiais, panikuoti nereikia, geriausia, ką šiandieną galime pavojaus akivaizdoje, – išlikti ramūs, dirbti savo darbus, tačiau būti budriems ir pasirengusiems.

„Karas neatsitinka akimirksniu, Ukrainos žmonėms buvo akivaizdžiai grasinama.

Dalis jų patikėjo ir iš anksto išvyko arba pasirūpino artimaisiais, būtiniausiomis priemonėmis.

Tačiau didžiajai daliai žmonių buvo sunku patikėti, kad šiame technologijų amžiuje, kai pasaulis viską mato ir girdi, ankstyvą rytą bus užpulti.

Tapo akivaizdu: gyvename pasaulyje, pilname pavojų, negalime atsipalaiduoti ir turime būti iš anksto pasirengę galimos situacijoms – juk vyksta ne vien karai, bet ir praūžia galingos stichijos, įvyksta cheminės taršos nelaimės.

Svarbu išgyventi pirmąsias 72 valandas“, – tvirtino pašnekovai, akcentavę, kad išsami informacija pateikiama tinklalapyje lt72.lt

Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus sakė, kad specialios slėptuvės po jų įstaiga nėra, tačiau laikinai pasislėpti gyventojams pritaikytas rūsys ir salės, kurių bendras plotas – 919 kv. m, juose vienu metu galėtų pasislėpti per 600 žmonių. Įėjimai pažymėti oranžiniu trikampiu viršum durų.

Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus sakė, kad specialios slėptuvės po jų įstaiga nėra, tačiau laikinai pasislėpti gyventojams pritaikytas rūsys ir salės, kurių bendras plotas – 919 kv. m, juose vienu metu galėtų pasislėpti per 600 žmonių. Įėjimai pažymėti oranžiniu trikampiu viršum durų.​