Namą pirkęs lakūnas Jurgis Kairys susidūrė su pardavėjų gudrybėmis: teko net kreiptis į teismą, kad atgautų pinigus

Dabar jam rangovas skolingas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Statybos darbai atliekami su defektais ir pavėluotai

Rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d., tačiau jie buvo atliekami su defektais ir pavėluotai.

Nepateiktos vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų schemos, netinkamai atlikti fasado darbai, nebaigti cokolio apdailos ir stogo darbai.

Taip pat išryškėjo stogo defektai, netinkamai atlikti sklypo sutvarkymo darbai, neatlikta namo pridavimo procedūra.

„Buvo pataikyta ant labai nevykusio ir nesąžiningo rangovo. Jo kaip žmogaus vertybės yra paties žemiausio lygio. Matyt, ne pirmi jau tokie teismai. Iš tikrųjų norėjosi jį pastatyti į savo vietą“, – apie rangovo padavimą į teismą kalbėjo J. Kairys.

Išaiškėjo dar viena aplinkybė

Rangovo Jurijaus Lysenko nesąžiningumą patvirtina ir vėliau išaiškėjusi aplinkybė. Jis nepagrįstai nepardavė J. Kairiui šalia esančio bendro naudojimo žemės sklypo, kuris numatytas trims sklypams, dalies

. Situaciją blogino dar ir tai, kad šią aplinkybę J. Lysenko nuslėpė tiek nuo ieškovo, tiek nuo sandorį tvirtinusio notaro.

Vėliau, šalims sutarus, kad perduos nuosavybės teisę į šią žemės sklypo dalį bei notarui paruošus sutartį, rangovas neatvyko jos pasirašyti.

O rangovo atstovas teismo byloje Jurijus Vasiljevas siekia pasinaudoti šia aplinkybe ir grasina neleisti ieškovui (t. y. J. Kairiui) patekti į jam priklausantį sklypą.

Juolab rangovas sutiko, kad jis gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal darbų dokumentus.

Tai reiškia, kad, būdamas savo srities profesionalu, rangovas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus rangos sutartyje numatytu terminu, galėjo ir turėjo numatyti jų neįvykdymo pasekmes.

Tarp šalių nuolat vyko nesutarimai

Tarp šalių nuolat vyko nesutarimai ne tik dėl darbų kokybės, bet ir dėl rangovo atstovo nesuvokimo, kokių techninių reikalavimų privaloma laikytis.

Rangos sutarties termino praleidimą lėmė ir neatsakingas rangovo elgesys darbo metu, nes jo pagalbininkai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl to negalėdavo atlikti sutartų darbų.

„Jis (J. Lysenko) neturėjo licencijos kaip statybininkas. Siūlė pačius pigiausius metodus, o po to bandė viską neigti. Sakė, kad pataisys, bet kai kuriuos darbus teko daryti pačiam.

Gaila, kad tokie žmonės kitus apgaudinėja“, – patirtimi dalijosi lakūnas.

Rangovui užbaigus darbus ir šalims pasirašius baigiamąjį atliktų statybos darbų aktą, per 20 darbo dienų jis turėtų pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, kuriuo draudžiama suma 5 proc. visų darbų kainos, o terminas – 3 metai.

Taigi J. Kairys būtų turėjęs galimybę pasinaudoti papildomomis savo teisių gynimo priemonėmis, tačiau toks draudimas nebuvo pateiktas.

„Mano ir šeima, ir kaimynai sakydavo, kiek ilgai žadi su juo vargti. Jei darbų prižiūrėtojas neprirėmė jo prie sienos, jis su niekuo nesutikdavo. Jis yra toks žmogus“, – pridūrė jis.

Pinigų sumokėti nesutiko

Darbų įvykdymo vilkinimas bei nuolat nustatomi defektai lėmė nepasitikėjimą J. Lysenko. Dėl to nebesitikėdamas, kad rangos sutartis bus įvykdyta tinkamai, nusprendė samdytis kitus rangovus.

Praėjus metams po sutarties pasirašymo, lakūnas informavo atsakovus apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą bei pareikalavo sumokėti netesybas – baudą (15 tūkst. eurų) ir delspinigius (7426,01 eurų). Visgi rangovas ir rangovo atstovas teismo byloje šios prievolės neįvykdė.

Lakūnas ieškojo kitos išeities – kreipėsi į UAB „Statybų ekspertizė“. Ji pateikė vertinimo aktą, pagal kurį defektų šalinimo išlaidų kaina yra 11 803,85 eurų. Atsakovams neigiant dar ir defektų šalinimo būtinybę, būsimi nuostoliai tik didėjo.

Pavasarį tikėjosi įsikelti

Vilkinimas ir nuolat nustatomi defektai lėmė nepasitikėjimą rangovu. Dėl to nebesitikėdamas, kad rangos sutartis bus įvykdyta tinkamai, nusprendė samdytis kitus rangovus.

Rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo svarbus, nes žiemą jis norėjo remontuoti namo vidų, o pavasarį įsikelti gyventi.

„Į naują namą iš dalies su savo pagrindiniais daiktais esu įsikėlęs, nes čia reikia būti, reikia šildyti namą ir pan. Bet ne viskas iki galo yra užbaigta. Reikės stogą perstatinėti, nes jis neatitinka nei brėžinių, nei reikalavimų“ , – apie dabartinę situaciją komentavo J. Kairys.

Rangovas pateikė skundą J. Kairio ieškiniui

Nebaigtą įrengti namą ir žemės sklypą J. Kairys nusipirko dar 2020 m. rugsėjo 2 d. Tą pačią dieną tarp rangovo J. Lysenko ir J. Kairio buvo sudaryta rangos sutartis, kuria atsakovai įsipareigojo atlikti namo statybos rangos darbus ir priduoti namą 100 proc. baigtumu.

Lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą civilinėje byloje pagal atsakovų J. Lysenko ir J. Vasiljevo apeliacinį skundą. Šis skundas buvo pateiktas teismui po to, kai lietuvių lakūnas J. Kairys šiems atsakovams pateikė ieškinį dėl netinkamų savo pareigų vykdymo.

Teisėjų kolegija nutarė apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 1391,50 eurų bylinėjimosi išlaidų.