Moterų išgyvenimai: medikų užsispyrimas neleisti gimdyti cezario pjūvio būdu skatina daugiau nebegimdyti

Gydytojas kategoriškai atsisakė atlikti cezario pjūvį, argumentuodamas – ji pakentės

„Niekada gyvenime nesvarsčiau rinktis cezario pjūvio. Kai pirmą kartą pastojau, ramiai laukiau gimdymo. Skaičiau, domėjausi, lankiau seminarus, pamokėles, žiūrėjau įvairius edukacinius įrašus, skaičiau knygas.

Atsakingai ruošiausi gimdymui. Apie cezario pjūvį girdėjau, koks jis baisus, kiek ten daug komplikacijų, kaip reikia viską daryti, kad jo vengtum, nes tai – siaubas.

Mano gimdymas natūraliais takais greitai pasidarė daug didesniu siaubu. Per daug nesiplėsiu apie akušerinį smurtą, kurį patyriau, pavyzdžiui, patyčias, fizinius trenkimus per rankas, skaudžias replikas, atsainumą, nekooperatyvumą ir nenorą padėti, atliktas medicinines intervencijas be mano leidimo ir žinios.

Labiau akcentuoju faktą, jog, gimdymui užsitęsus, man esant ties apalpimo riba, nuo skausmo ir pasimetimo išsekusiu kūnu, kurį jau ištisines valandas vargino nesibaigiantys dažni sąrėmiai, gimdos kaklelio masažai, arklinės oksitocino dozės ir neprogresuojantis gimdymas, gydytojas kategoriškai atsisakė atlikti cezario pjūvį, argumentuodamas – ji pakentės.

Vaikas gimė natūraliais takais po daugybės valandų, nekvėpuojantis. Visa laimė jį pavyko atgaivinti.“

Tokios patirtys skatina moteris daugiau nebegimdyti

„Pats gimdymas man paliko traumuojančią patirtį – košmarai, panikos priepuoliai, ašaros, emocinė sumaištis. Fiziškai gijimas truko apie keturis mėnesius, siūlės pūliavo, žaizdos negijo, ilgai nėjo vaikščioti, sėdėti be skausmo, gulėti, miegoti.

Gyvenau su vaistais nuo skausmo ir valerijono arbata prieš miegą, kad nusiraminčiau.

Antrą kartą gyvenime nenorėčiau to patirti. Natūralus gimdymas man lyg šiol yra vienas didelis košmaras, įvykis, kurį norėčiau ištrinti iš savo gyvenimo.

Antrą kartą rinkčiausi tik cezario pjūvį. Esu pasiryžusi atkentėti visus pooperacinius skausmus, rizikuoti visomis baisiomis komplikacijomis, kad tik nereikėtų dar kartą patirti to siaubingo natūralaus gimdymo ir atsigavimo po jo.

Manau, tokios patirtys skatina moteris daugiau nebegimdyti ir nebenorėti vaikų. Ir tokios patirtys turėtų būti priimamos rimtai, o ne juokais, nes po gimdymo ne gydytojui reikia gyventi su visomis fizinėmis ir emocinėmis pasekmėmis šeimai ir sau, bet pačiai moteriai“, – savo išgyvenimais dalijosi Karina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Cezario pjūvis / www.needpix.com

Su Alfa.lt savo istorija pasidalijo ir Marija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuriai teko ilgai kovoti dėl galimybės gimdyti cezario pjūvio būdu.

Moteris negali būti verčiama gimdyti jai nepriimtinu būdu

„Dar prieš pirmąjį gimdymą ėmiau domėtis natūraliu gimdymu ir cezario operacija. Domėjausi tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario operacijos komplikacijomis ir privalumais. Tvirtai apsisprendžiau gimdymą baigti cezario operacija.

Mano apsisprendimą lėmė tiek nenugalimas tikėjimas, kad moteris negali būti verčiama gimdyti jai nepriimtinu būdu, tiek komplikacijų, tiek gimdymo baimė bei žinojimas, jog nė vienas gydytojas negali prognozuoti gimdymo eigos iš anksto.

Tačiau mano pasirinkimas tapo ilga ir varginančia kova. Nėštumo metu kreipiausi į ne vieną gydytoją ir sulaukiau kritikos ir pašaipų.

Anot medikų, cezario operacija be medicininių priežasčių yra neetiška. Tačiau man kyla klausimas, ar etiška versti moterį patirti vaginalinį gimdymą prieš jos valią.“

Baimė ir nežinomybė, man neleidžia susilaukti daugiau vaikų

„Dėl šios kovos negalėjau džiaugtis nėštumu, nes nuolat patirdavau nerimo priepuolių. Sušlubavo ne tik mano psichologinė sveikata, bet ir fizinė.

Teko kreiptis ir į kardiologą. Galiausiai gavau siuntimą iš kitos srities specialisto, dėl sveikatos problemų nesusijusių su ginekologija.

Nors ir turėjau siuntimą, iki pat paskutinės dienos gyvenau bijodama, nes teko girdėti ne vieną istoriją, kai moterys atvykusios su siuntimu buvo verčiamos pabandyti gimdyti natūraliai. Laimei, man buvo atlikta cezario operacija, kuri praėjo sklandžiai.

Kartais galvoju, kad man tiesiog pasisekė, jog tąkart man visgi buvo atlikta operacija, nes net neįsivaizduoju, ką būtų tekę patirti, jeigu būčiau verčiama gimdyti prieš savo valią natūraliais takais. Ši baimė ir nežinomybė man neleidžia susilaukti daugiau vaikų.

Manau, kad į būsimą gimdyvę yra žvelgiama kaip į tam tikrą mechanizmą ir pamirštama atsižvelgti į individualaus žmogaus, kuriam nesvetimos tam tikros baimės, patirtys ar įsitikinimai, poreikius. Pavyzdžiui: Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Turkijoje, Italijoje moteris nėra verčiama gimdyti jai nepriimtinu būdu.

Nors ir šiose šalyse pirmenybė teikiama natūraliam gimdymui, moters valia gerbiama ir galutinį sprendimą priima būsima gimdyvė.“

Gimdymo baimė daro neigiamą įtaką gimdymo procesui

„Tikiu, kad dalis medikų taip pat puikiai suvokia, jog tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, nėra pagirtina. Teko kalbėti su gydytoja ginekologe, kuri pripažino, jog didelė gimdymo baimė daro neigiamą įtaką gimdymo procesui ir gali būti indikacija cezario operacijai, tačiau retas gydytojas atlieka operaciją dėl šios priežasties, nes ligoninės vadovybė skatina medikus mažinti operacijų skaičių.

Moterys, siekiančios dėl nepaprastai svarbių joms priežasčių pasirinkti cezario operaciją, paliekamos likimo valiai. Savaime suprantama, kad vertimas gimdyti moteriai nepriimtinu būdu gali sukelti ne tik psichologinių, bet ir fizinių traumų.

Susiklosčiusi padėtis gimdymo srityje skatina moteris ieškoti pagalbos ne visada sveikintinais būdais.

Norint tam užkirsti kelią būtinos permainos. Draudimais ir gėdijimais skatinti moteris gimdyti natūraliais takais prieš jų valią – ne pats tinkamiausias problemos sprendimo būdas“, – Alfa.lt pasakojo Marija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Primename, kad moterys Lietuvoje vis dar neturi galimybės pasirinkti gimdymo būdo, už gimdyves nusprendžia medikas.

Pilietinė moterų iniciatyvos grupė, siekianti pakeisti šią metodiką, kartu su advokato pagalba bando pasiekti, kad ne gydytojas, o moteris nuspręstų, ar gimdymas vyks natūraliu, ar cezario pjūvio būdu.