Ministras: pokalbiai dėl elektros viršpelnių pasidalijimo prasidės jau kitą savaitę

Anot ministro, tą numatančiu taryboje patvirtinto Europos Komisijos (EK) reglamento straipsniu tikriausiai pasinaudos tik Lietuva, o privaloma dvišalė sutartis iki gruodžio 1 d. bus pasirašoma su daugiausiai elektros jai eksportuojančia Švedija.

„Noriu pasidžiaugti, kad reglamente atsidūrė išimtis, kuri bus pritaikyta greičiausiai tik Lietuvai, kad šalys, kurios eksportuoja elektros daugiau nei pagamina, sudarys sutartis su šalimis, kurios tą elektrą importuoja ir pasidalintų viršpelniu už parduotą elektrą“, – penktadienį po neeilinio ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio žurnalistams sakė D. Kreivys, patvirtinęs, kad tokių susitarimų įgyvendinimas bus privalomas ir prižiūrimas pačios EK.

„Tai tikrai yra tinkamas Lietuvos interesų atspindys, tikimės, kad tai leis sudaryti sutartis su Švedija ir gauti kompensaciją už elektrą kurią mes perkame“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, pokalbiai su Komisija dėl to, kaip šį procesą būtų galima pradėti, turėtų prasidėti artimiausią savaitę.

„Komisija įsipareigojusi padėti tokius susitarimus sudaryti, juos fasilituoti ir mes kitą savaitę pradėsime tartis, pirmiausia su EK, kaip tą procesą būtų galima pradėti“, – kalbėjo D. Kreivys.

Jis patikino, kad Švedija tikrai turėtų laikytis EK teisinio įpareigojimo sudaryti dvišalę sutartį, tačiau dar nėra aišku, kokia viršplaninių pajamų suma pasieks Lietuvą.

„Klausimas, kiek pinigų susirinks pati Švedija. Čia tikrai yra klausimas, nes reiktų pabrėžti, kad ypatingai su atsinaujinančia energetika dalis sutarčių yra sudaryta tiesioginiais sandoriais su vartotojais. Sunku man pasakyti, kiek Švedijoje tokių sutarimų. Viskas turėtų išaiškėti mūsų kontaktų ir diskusijų metu“, – paaiškino ministras.

ELTA primena, kad už energetiką atsakingi ES ministrai penktadienį pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.

Vienas pagrindinių ministrų pritarimo sulaukusių EK siūlymų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas. Taip, esą, Bendrija surinktų 140 mlrd. eurų kainoms amortizuoti.

Šis siūlymas nepalankus Lietuvai, kadangi joje nėra pakankamai tokių generacijos pajėgumų, o pati šalis apie du trečdalius elektros energijos importuoja. Dėl to EK reglamente numatytas atskiras straipsnis, pagal kurį pigią elektrą eksportuojančios šalys dvišalių sutarčių pagrindų dalį viršpelnių pasidalintų su perkančiosiomis valstybėmis.

Įsigaliojus atitinkamam EK reglamentui, pasirašyti tokias sutartis bus privaloma iki gruodžio 1 d., procesą prižiūrės EK.

Vis dėlto posėdyje tarp priimtų priemonių nebuvo Lietuvos ir dar 14 ES šalių siūlymo įvesti kainų „lubas“ perkamoms gamtinėms dujoms.

Anot ministerijos, posėdžio metu didžioji dauguma ES valstybių narių išsakė tvirtą paramą šiam pasiūlymui, kvietė imtis skubių veiksmų ir išsakė tvirtą pasiryžimą kaip įmanoma greičiau rasti bendrą ES lygio mechanizmą viršutinės gamtinių dujų kainos ribos nustatymui.

Viršutinei dujų kainų ribai priešinosi Vokietija, kuri teigė, kad, žengus tokį žingsnį, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjai pradėtų vengti Europos rinkos ir taip dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau.

EK palaikė tokią šalies poziciją, tačiau kiek anksčiau penktadienį K. Simpson pareiškė, kad blokas turi imtis priemonių ir neleisti Rusijai manipuliuoti energetikos ištekliais, o tokios priemonės galėtų apimti dujų kainų lubas.

Tą toliau žadama svarstyti ES energetikos ministrų susitikimo metu spalio 11–12 d. Prahoje, informavo ministerija.