Maisto švaistymas: kaip pakeisti savo įpročius?

Tačiau ne aviacijos pramonė yra pagrindinis atmosferos teršėjas – pasirodo, maisto švaistymas generuoja net tris kartus daugiau šiltnamio efektą skatinančių emisijų.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, jog klimato atšilimas – ne vienintelė priežastis, dėl kurios turėtume stengtis sumažinti maisto švaistymą.

Maisto švaistymas – opi problema

Pasak M. Petronytės, maisto švaistymas sukelia tiek finansinių problemų, tiek etinių dilemų. Kai kuriuose pasaulio kraštuose žmonės negali apsirūpinti maistu dėl senkančių šaltinių: trūksta gėlo vandens, dirbamos žemės, tačiau net 25 proc. pasaulio gėlo vandens ir 27 proc. dirbamos žemės panaudojame pagaminti maistui, kuris vėliau yra išmetamas.

Sumažinus išmetamo maisto kiekį, juo būtų galima aprūpinti stokojančius. Tuo pačiu metu sumažėtų finansiniai kaštai, o laikas, kurį žmonės skyrė produktų auginimui, pakavimui bei gaminimui, nebūtų praleistas veltui.

Norint kovoti su šia problema jau imtasi globalių veiksmų: Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga kasmet iškelia vis daugiau tikslų ir uždavinių, kad maisto švaistymas mažėtų. Pavyzdžiui, Europos Komisija iki 2030 metų įpareigojo šalis sumažinti perteklinį maisto produktų vartojimą net 50 procentų. 

Organizacijos „Maisto bankas“ atstovė pasakoja, jog Lietuvoje žmonės pradeda suprasti šios problemos aktualumą ir ieškoti sprendimų. 

„Gamintojai, ūkininkai ir prekybininkai stengiasi nukainoti, perdirbti ar atiduoti prekes labdarai, kad jos spėtų laiku pasiekti vartotoją. Pavieniai žmonės taip pat vis dažniau skambina „Maisto bankui“ ir domisi, ar galėtų atiduoti atliekamą maistą.

Visuomenėje atsiranda įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, vienas vaikų darželis nusprendė surengti šventę, o po jos likusius saldainius atiduoti „Maisto bankui“,  – pasakoja M. Petronytė. 

Ji dalijasi paprastais būdais, kaip pakeičiant savo vartojimo įpročius galima sumažinti maisto švaistymą.

Maisto produktus laikykite ir vartokite atitinkamai

Daug žmonių net nežino, jog maisto produktų galiojimas yra ženklinamas skirtingais būdais. Jei ant produkto pakuotės parašyta „Geriausias iki...(data)“, tai reiškia, jog jis yra tinkamas vartoti dar kelias dienas po nurodytos datos. Tuo tarpu  produktus su užrašu „Tinka iki... (data)“ rekomenduojama suvartoti iki nurodyto termino. 

Taip pat svarbu suprasti ir išmanyti maisto laikymo sąlygas. Tarkime, kai kurias daržoves, pavyzdžiui, morkas patariama laikyti šaldytuve – taip pratęsite jų vartojimo terminą. Tad būtinai pasidomėkite, kaip laikyti produktus, jog jie kuo ilgesnį laiką išliktų švieži. 

Planuokite ir būkite kūrybiški

Prieš eidami apsipirkti apžiūrėkite savo šaldytuvą, spinteles ir pasidarykite trūkstamų produktų sąrašą, kad parduotuvėje akį traukiančios akcijos nesuviliotų nusipirkti to, ko vėliau nesuvalgysite.

Gamindami maistą stenkitės palikti kuo mažiau likučių arba juos panaudoti kituose patiekaluose: internete galite rasti daugybę receptų ir žmonių, kurie dalijasi įvairiais būdais, kaip veltui neišmesti produktų.

Miglė skatina virtuvėje išlaisvinti savo vaizduotę – yra įvairių būdų, kaip mažinti asmeninį perteklinį vartojimą. Vienas iš jų – šaldiklyje šaldyti ne tik mėsą, bet ir nesuvalgytus išvirtus ryžius. Išėmus juos iš šaldiklio reikės tik pašildyti – taip sutaupysite ne tik maisto, bet ir laiko.

Pasidalinkite su kitais

Pirmiausia, nesuvartotu maistu pasidalinkite su žmonėmis, kurie yra aplinkui: seneliais, kaimynais ar draugais. Galbūt kažkam padovanosite ne tik pietus ar vakarienę, bet ir šiltą pokalbį bei šypseną. 

Jei atliekamo maisto turite labai didelį kiekį arba nerandate, kam jį atiduoti – galite kreiptis į labdaros organizaciją „Maisto bankas“. Organizacija gali priimti tik supakuotus, sudėtį ir galiojimo terminą turinčius maisto produktus. 

„Jei nesate tikri dėl produktų tinkamumo – galite mums skambinti, rašyti per socialinius tinklus ar užeiti į vieną iš mūsų padalinių. Dauguma jų yra atviri visas darbo dienas, o kai kurie – net ir savaitgalį.

Priėmimo punktų adresus ir darbo laiką galite rasti mūsų internetiniame puslapyje“, – teigia „Maisto banko“ atstovė M. Petronytė.

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ yra vienas iš 9 „Luminor“ banko ir nevyriausybinės organizacijos „Geri norai LT“ organizuojamo projekto „Poveikio laboratorija“ dalyvių. Jo metu organizacijos mokosi valdyti ir stiprinti savo socialinį poveikį.

Šešis mėnesius trunkantis projektas – gera galimybė organizacijoms išmokti įvertinti, kokią naudą jų veikla atneša visuomenei.

Vasarą projekto dalyviams buvo rengiamos individualios mentorystės sesijos, o rugsėjo pabaigoje projektą vainikuos renginys, kuriame dalyviai investuotojams pristatinės savo idėjas. Jo nugalėtojui „Luminor“ bankas skirs 3000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti savo veiklą.