Lietuvos paštas: dabar situacija stabili, bet vasarą laukia nauji iššūkiai 

„Gal pats laikas Lietuvos paštui ką nors daryti? Nesu mačiusi mažesnės nei valanda eilės. Absurdas. Žmogus, norėdamas atsiimti registruotą laišką, turi pasiplanuoti laisvą dieną“, - piktinosi klaipėdietė eilėmis prie pašto skyriaus Žardininkų gyvenamajame rajone. Kita moteris antrino, kad prekybos centre „Molas“ prie pašto skyriaus praėjusią savaitę jai teko 40 min. eilėje praleisti, o pašto darbuotojos jai pasirodė „kominiais veidais be jokių emocijų“.

Dar viena klaipėdietė įvardijo problemą, kad nesulaukia registruotų laiškų. „Paštininkė tiesiog įmeta lapelį į pašto dėžutę, jog nepavyko pristatyti laiško, tad reikia atsiimti jį pašto skyriuje, nors visą dieną namuose buvau“, - stebėjosi moteris.

Kad įsitikintume, kiek pagrįsti skaitytojų priekaištai, piko valandomis patys apsilankėme keliuose uostamiesčio pašto skyriuose. Beje, prekybos centro „Molas“ vadovybė žurnalistams neleido daryti reportažo iš šio prekybos centro, motyvuodami, kad nenori būti minimi neigiamame kontekste.

Ne kartą teko matyti eiles prie pašto skyriaus Mažvydo alėjoje, kuriuo naudojasi viso senamiesčio ir centrinės miesto dalies klaipėdiečiai. Penktadienio vakarą prie šio skyriaus eilės visai nebuvo. 

Miestiečius kalbinome prie pašto skyrių, įkurtų prekybos centruose „Studlendas“, „Akropolis“. Prie jų driekėsi gana ilgos eilės, tačiau jose laukiantieji didelių pretenzijų neturėjo, atvirkščiai, gyrė Lietuvos pašto paslaugas. 

Eilė juda greitai

Prekybos centre „Studlendas“ prie pašto skyriaus koridoriuje laukė apie 10 žmonių. Visi sustoję saugiu atstumu, tad eilė nusidriekė gana ilga. 

„Kai pamatai tokią eilę, nori apsisukti ir išeiti. Tačiau, kai atsistoji į eilę, pamatai, kad ji gana sparčiai juda. Ilgiausiai teko gal 10 min. laukti. Tai priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Jeigu dirba dvi darbuotojos - tai viskas vyksta labai greitai, jeigu viena - tai tenka laukti ilgiau“, - komentavo situaciją eilėje laukianti Nerija.

Septyniolikmetė mergina teigė, kad pastaruoju metu naudojasi Lietuvos pašto paslaugomis kelis kartus per savaitę. "Ir užsakinėju prekes, ir pati siunčiu.

Jeigu pati siunčiu, tai naudojuosi savitarnos paslaugomis ir pati registruoju siuntą iš anksto, tada greitai susitvarkau.

Eilėje tenka užtrukti tada, kai ateina koks senjoras, kuris nemoka naudotis savitarna", - pasakojo pašnekovė.

Mergina tvirtino, jog mielai naudojasi ir paštomatų paslaugomis, tačiau pastaruoju metu pasitikėjimas šia paslauga susvyravo, nes „siuntas veža netvarkingai, bet kaip sumeta“. „Paštu visada siunčiu registruotas siuntas ir nė karto nepasimetė, visada greitai ir tvarkingai pasiekia adresatą. Kartais net į namus atveža. Nežinau, nuo ko tai priklauso, bet pasitaiko“, - sakė Nerija.

Internetinės prekybos grandis

Toje pat eilėje lūkuriavęs Laimonas sakė, kad atsiimti ar išsiųsti siuntas į paštą keliauja bent porą kartų per mėnesį. „Pašto paslaugų poreikis per karantiną tikrai stipriai išaugo, nes tai, ką žmonės anksčiau įsigydavo fizinėje parduotuvėje, per karantiną ėmė pirkti internetu ir siųstis. Anksčiau siųsdavomės tik pigesnes prekes iš Kinijos, dabar gi išaugo prekių judėjimas pačioje Lietuvoje, taip pat ir srautas iš Kinijos, nes žmonės naudojasi proga, kol dar neapmuitintos prekės iš trečiųjų šalių“, - svarstė pašnekovas.

Pats Laimonas teigė, kad dažniausiai naudojasi Lietuvos pašto paštomatais. „LP express“ geriau už „Omnivą“. Greičiau atkeliauja siuntos ir paštomatai nebūna taip perpildyti, tačiau prekės iš užsienio ateina tik į pašto skyrių. Tad tenka ir eilėje pastovėti", - sakė klaipėdietis.

Siuntinių atidavimo tvarka - neaiški

Prekybos centre „Akropolis“ prie Lietuvos pašto skyriaus eilė buvo dar ilgesnė nei „Studlende“. Pasak eilėje stovinčios Tatjanos, "čia visada ilgos eilės. Palikau prie durų paspirtuką ir nervinuosi, kad reikia taip ilgai eilėje stovėti, nerimauju, kad kas nepavogtų. Praeitą kartą eilėje prie pašto pralaukiau pusę valandos.

Man nesuprantama Lietuvos pašto politika, kodėl nedidina patalpų ir darbuotojų skaičiaus, o sudaro tokią terpę plisti COVID-19.

Skyriuje dirba tik dvi darbuotojos", - stebėjosi pašnekovė, laukusi atsiimti siuntinio, kuriame atkeliavo elektroniniu būdu užsakytos prekės.

„Nežinau, nuo ko priklauso, bet kartais prekės atkeliauja į paštomatą, kartais į pašto skyrių, o kartais net į namus atneša. Man patogiausia, kai reikia pasiimti iš paštomato“, - kalbėjo Tatjana.

Toje pačioje eilėje stovinti Julija tvirtino, kad tądien eilė - nedidelė. Kelis kartus per mėnesį pašto paslaugomis besinaudojanti klaipėdietė dėl eilės nesiskundė, patikino, kad ji juda gana greitai, tačiau mieliau naudojasi paštomato paslaugomis.

„Renkuosi tik Lietuvos pašto paštomatus, nes “Omniva„ dažnai nuo 17 val. valandai uždaro paštomatus ir prie jų taip pat susidaro didžiulė eilė“, - tvirtino moteris.

Julija pasidžiaugė, kad Klaipėdoje daugelis pašto skyrių, veikusių atskirose patalpose, buvo perkelti į prekybos centrus.

„Tai labai geras sprendimas todėl, kad pailgėjo pašto skyrių darbo valandos ir pašto paslaugomis galima pasinaudoti ir po darbo valandų ir savaitgaliais. Tai labai patogu. Palaukti tas kelias minutes eilėje man nesunku, tik darbuotojų gaila, kad joms tenka ilgiau dirbti ir dar visokių nepatenkintų klientų emocijas sugerti“, - kalbėjo pašnekovė.

Įdiegė automatinę sistemą

Nusiskundimai dėl pašto veiklos pasiekė ne tik žurnalistus, jų sulaukia ir AB Lietuvos paštą valdanti Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis aiškino, kad ši valstybinė įmonė tik karantino metu įdiegė automatinę siuntų skirstymo sistemą, kuri turėtų padėti išvengti krizinių pašto veiklos situacijų.

„Nusiskundimų dėl pašto paslaugų veiklos yra tikrai daug. Net galėčiau pasakyti, kad mūsų įmonė susiduria su tam tikrais reputaciniais iššūkiais. (...) Objektyvios to aplinkybės yra tai, kad siuntų srautai kovo mėnesį, lyginant su kovo mėnesiu prieš metus, išaugo 2 kartus. Tuo pačiu metu buvo pereita prie automatinės srautų skirstymo sistemos. Mūsų paštas, pasirodo, yra paskutinysis Europoje, kuris perėjo prie tokios sistemos, ir be tos sistemos, turint omenyje, su kuo susidursime liepos mėnesį, apskritai būtume patekę į krizinę situaciją“, - teigė jis, referuodamas į vasaros viduryje įsigaliojantį siuntų iš trečiųjų šalių lengvatos panaikinimą.

"Dėl ES sprendimo nuo liepos 1 d. visoms siuntoms iš trečiųjų šalių nebebus taikoma mokestinė lengvata.

Iki šiol į Lietuvą atkeliaudavusių siuntų iki 22 eurų nereikėdavo išmuitinti. Nuo liepos 1 d. išmuitinimas turės būti organizuojamas.

Paštas daro viską, kas įmanoma, bet labai svarbus ir muitinės vaidmuo. Rankiniu būdu tokių srautų, kokie atkeliauja, aptarnauti nepavyks. Be tos sistemos, kuri dabar įdiegta, nieko nebūtume galėję padaryti. Pirmas tikslas, kurį paštui iškėlėme, ir aš manau, kad jis yra pasiektas, tai stabilizuoti situaciją su siuntų pristatymu. Situacija, nepaisant pavienių iššūkių, (...) galima sakyti, yra stabilizuota", - teigė ministras M. Skuodis Seimo Ekonomikos komitete.

Iššūkis - netikslūs adresai

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad vienas iššūkių, kilusių įdiegus automatizuotą siuntų skirstymo sistemą, yra netikslių ar neteisingų adresų nuskaitymas.

„Išmanaus skirstymo programa iškėlė dar vieną iššūkį ir dar vieną užduotį mums - dar glaudžiau dirbti su klientais siekiant juos informuoti, kad labai svarbu, jog adresas ant siuntos būtų užrašomas (...) tikslus, atitinkantis reikalavimus. Neretai siuntos nepasiekia adresato, nes adresai yra neinterpretuojami. Yra nemažai nepilnų adresų, automatizuotai įrangai kyla iššūkių juos perskaityti ir nuskaityti“, - teigė ji.

Pasak A. Sungailienės, rankinio siuntų skirstymo atsisakyti Lietuvos paštas taip pat kol kas neplanuoja, tačiau taip skirstomos siuntos pas vartotoją keliauja ilgiau.

„Startavus kovo mėnesį su automatizuota programa išties susidūrėme su vėlavimu, tačiau vėlavimu, o ne nenusiuntimu. Tai, ko neaptarnauja sistema, mes nukreipiame ir nukreipsime toliau į rankinį skirstymą, kol mūsų gyventojai ir verslai prisitaikys. Kaip rodo kitų šalių patirtis, prisitaiko ir gyventojai, ir verslai, ir supranta, kad neužrašę adreso negali tikėtis gauti nei siuntos, nei laiško. (...) Noriu patikinti, kad rankinio skirstymo paralelinis skirstymas išlieka, tačiau tos siuntos negalės keliauti tokiu pačiu greičiu kaip adresuotos teisingai“, - sakė ji.