Lietuvos banko valdybos pirmininkas: maisto kainų augime kriminalo nepavyksta aptikti

Anot jo, nebuvo atrasta jokių verslininkų bandymų pasipelnyti ar kartelinių santykių.

„Maisto kainų infliacija, apie kurią daug kalbama. Kitą savaitę mes pristatysime mūsų atliktą tyrimą, kuris buvo atliktas keliais būdais – ekonometriniais, inputo ir outputo, reiškia savikainos paskaičiavimo ir palyginimo su kainomis. Reiškia įvairiais būdais nagrinėjome maisto kainų formavimąsi atskirose žaliavų, produkcijos gamintojų ir pardavėjų etapuose“, – antradienį Seime teigė G. Šimkus.

„Kriminalo nepavyksta aptikti“, – tvirtino jis.

Anot LB vadovo, svarbiausia priežastis, užtikrinusi aukštas maisto produktų kainas, tai 2022 metais fiksuotas greitas žaliavų supirkimo kainų augimas.

„Pieno sektoriuje galiu pasakyti, kad jeigu lyginame pieno ir grūdų supirkimo kainų augimą 2022 metais pirmojo – trečiojo ketvirčio laikotarpiu, tai Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kainų augimas buvo 60 proc. Europoje tai buvo apie 30 proc. Dėl grūdinių kultūrų, tai Europos Sąjungoje išaugo apie 50 proc., Lietuvoje tai siekė 65 proc.“, – aiškino jis.

G. Šimkus tvirtino, kad antroji priežastis, dėl kurios Lietuvoje buvo matomas greitesnis maisto kainų augimas nei ES vidurkis – tai stiprus vartotojų paklausos lygis.

„Lietuvoje labai svarbus faktorius buvo stipri paklausa. Tai leido įvairiose gamybos ir pardavimo grandinėse padidinti kainą ir tą kainą sugerdavo galutinis pirkėjas. Matome, kad tas kainų didėjimas yra įvairiose grandyse“, – tikino jis.

Galiausiai, LB vadovas paminėjo, kad nors šiuo metu dėl ekonominių faktorių turėjo sumažėti žaliavų kainos, iš vartotojo pusės prekių kainų mažėjimas įvyks tik po pusmečio. Anot jo, taip yra todėl, kad gamintojai sudaro sandorius dėl žaliavų pusei ar daugiau metų į priekį.

„Greitai, tos reakcijos, kas vyksta didmeninėje rinkoje, neatsispindi galutinėje produkcijoje. Tai užima tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, užsakymai vienos ar kitos produkcijos, ar tai žaliavos, ar tai tarpiniai produktai. Jie vyksta prieš pusmetį, kartais prieš metus. Ir perkama yra tomis kainomis, kurios yra tada, tam kad būtų gaminama po beveik metų. Tai užtruks laiko, bet neabejoju, kad jeigu didmeninėje rinkoje mes turime kainų kritimą, tai galu gale atsispindės ir konkurencingoje rinkoje, ir galutiniame produkte“, – aiškino G. Šimkus.

ELTA primena, kad sausio pradžioje LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Eltai komentavo, kad nors centrinis šalies bankas kainų stebėseną vykdo nuolat, sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau.

Tuomet jis aiškino, kad detalioje maisto kainų raidos analizėje bus siekiama pateikti ekonominį maisto prekių grupių kainų pokyčio įvertinimą: „Dėl ko jos kilo labiausiai, kokia dalimi jų kaitą galime paaiškinti pasitelkdami istorinius sąryšius tarp šių kainų ir jų veiksnių ir pan.“

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad LB atliktas išsamesnis tyrimas, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje, būtų naudingas.

Ištirti, ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai, dar praėjusių metų pabaigoje ragino parlamento opozicija.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Statistikų skaičiavimais, per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos išaugos apie 35 proc.

Tuo metu sausį, agentūros duomenimis, maisto produktų, pieno ir jo produktų bei kiaušinių kainos kilo 40,9 proc., duonos ir grūdų produktų – 38,6 proc., kavos, arbatos ir kakavos – 36,1 proc., cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų – 34,2 proc.