Lietuvoje kainų augimas sustoti neketina

Brango pagrindiniai produktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet natūralaus pieno supirkimo kaina yra 68,8 proc. didesnė, nei pernai per tą patį laikotarpį ir siekia 527,09 Eur už toną.

Stambūs pieno gamintojai gauna dar daugiau - 582,49 Eur už toną. Jei brangsta pieno supirkimas, atitinkamai brangsta ir pieno produktai mažmeninėje prekyboje.

Čia 1 litras 2,5 proc. riebumo pieno plastiko pakuotėje per metus pabrango 30,11 proc., fermentinis sūris „Tilsit" - 39,54 proc., o 82 proc. riebumo sviestas - 31,64 proc.

Tikėtis, jog pienas labai atpigs, mažai realu, nes šalyje mažėja pieninių karvių. 2017-aisiais dar buvo 285 392 melžiamos karvės, o dabar ūkininkai augina tik 272 645 žalmarges.

Neatpinga ir duona. Birželio 13-16 d. kilogramas tamsios duonos kainavo 2,57 Eur, tai yra, 47,7 proc. brangiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Kilogramas aukščiausios rūšies kvietinių miltų kainavo 1,33 Eur - 34,34 proc. brangiau nei pernai.

Kadangi Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šiemet už toną grūdų moka 81,67 proc. brangiau nei pernai, tai ir grūdų produktai neturi tendencijos atpigti.

Atrodo, šansų atpigti turi tik sezoninės daržovės. Tikėtina, jog liepos pabaigos pomidoras bus pigesnis už liepos pradžios pomidorą.

O kaip mėsa? Lietuvoje populiariausia mėsa yra kiauliena. O ji daugumoje Europos šalių brangsta. Lietuvoje 100 kg kiaulienos skerdienos birželio 6-12 d. buvo supirkinėjama už 174,79 Eur, o visoje ES rinkoje - už 186,85 Eur.

Didžiausios kiaulių augintojos - Vokietija ir Ispanija - atitinkamai supirkinėjo kiaulieną už 187,95 Eur ir 211,70 Eur.

Kas savaitę kiauliena visoje ES pabrangsta apie 0,3 proc.

Ginklas Nr.1

Radviliškio krašto ūkininkas Ignas Hofmanas suabejojo, ar liepos pradžioje jau galima prognozuoti rudens derlių:

„Dar tik pusė atkarpos nueita. Per dieną gali viskas pasikeisti, ir visas darbas, visos investicijos nueiti perniek. Neblogai užderės kviečiai ir rapsai.

Galimai neblogas bus pupų derlius, tačiau per didelio optimizmo vengčiau. Gamtoje dar visko gali pasitaikyti.

Su vasarinėmis kultūromis - kebliau. Vasarinių miežių derlius didelis nebus, nes buvo per ilgas, per šaltas, per lietingas jų augimo periodas.

Per savaitę iškrito trijų mėnesių lietaus norma.

Akivaizdu, kad ir žirnių nebus daug. Pats juos auginu, 27 ha visiškai sugadinti. Įsimetė liga, kuri pažeidžia augalo šaknis, ir augalas negauna maitinimo. Vos užsimezgusios ankštys jau pageltusios.

Su žieminėmis kultūromis - neblogai, o su vasarinėmis - blogos perspektyvos

Žirniai gali kažkiek pabrangti Lietuvoje, jei perdirbėjai jaus žirnių trūkumą.

Bet neaišku, kaip Estijos, Latvijos, Lenkijos žemdirbiai lems galutines kainas, gal ten ši kultūra geriau užderės.

Grūdai - miežiai, kviečiai, taip pat ir žirniai yra biržos prekė. Lietuva čia kainą mažai lemia.

Stambiausi grūdų biržos žaidėjai - Ukraina, Rusija, Australija, Kanada, JAV. Amerikos rinkoje mūsų grūdai nepardavinėjami, o žirnių rinka yra labiau nišinė.

Čia dėl žirnių trūkumo jų kaina galėtų didėti, bet jei pas mus neužaugo, vietos perdirbėjai gali atsigabenti pigesnės žaliavos iš kitur.

Grūdai brangs dėl mažesnio derliaus, nes Ukraina buvo didžiulis žaidėjas šioje grūdų rinkoje. Antra grūdų brangimo priežastis - brangsta energetiniai ištekliai, trąšos, kurių gamyba susijusi su gamtinėmis dujomis.

O jei čia, grūdų sektoriuje, brangs kainos, ko gero, brangs ir maistas.

O dar reikia atsižvelgti į didžiulę infliaciją.

Lietuvoje maistas brango labiausiai. Visi šnekoriai ekonomistai tarškučiai barškėjo, kaip tušti kibirai, kad žemės ūkis nelabai svarbus, pigesnių žemės ūkio produktų galime įsivežti iš kitų valstybių.

Tačiau Lietuvoje labiausiai brango importuoti produktai. Apie 28 proc.

O vietiniai produktai - tik apie 7 proc.

Maisto produktų mes galime Lietuvoje pakankamai užsiauginti. Kuo mažiau apsieiti be įvežtinių, nes vienai maisto kalorijai pergabenti yra sunaudojamos 3-4 kalorijos kuro.

Be to, Lietuvos žemės ūkis ir jo produktai yra vieni sveikiausių, nes Europos Sąjungoje už mus mažiau pesticidų sunaudoja tik Airija.

Mes savo gamtą tausojame, nealiname. Ir čia ne toks Ignas taip sugalvojo, bet „Eurostat" sako.

Net Rumunijoje maistas brango mažiau nei Lietuvoje. O kodėl? Todėl, kad pas mus neteisinga žemės ūkio politika. Žemės ūkis traktuojamas kaip nereikalingas dirvų alintojas, teršėjas, gamtos naikintojas.

Žemės ūkis buvo nuvertintas, nors žemės ūkis yra nacionalinio saugumo klausimas.

Galima turėti daug tankų, bet neduok žmogui pavalgyti - ir tai bus ginklas numeris vienas.

Valdžia to nesupranta. Kai prasidėjo puolimas prieš vieną agromagnatą, kenčia visas žemės ūkis.

Lietuvoje ne tik vienas agromagnatas gyvena. Yra daug smulkesnių, įvairių profilių ūkininkų. Bet čia iš serijos - surask kaltininką, kad nukreiptum dėmesį nuo kitų problemų."

Skirtingos tendencijos

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad sezoninės prekės - agurkai, pomidorai ir t. t. - gali laikinai atpigti, jų kainos dabar mažėja, bet jei kalbėtume apie bendras tendencijas, tai maistas brangsta penkeri metai iš eilės.

Labiausiai brangsta dėl brangstančios energetikos.

„Žemės ūkis energetikai yra labai imlus, nes jis ne konsultacinė kontora. Jam reikia ir žemės ūkio technikos, ir trąšų.

O jų gamyba irgi priklauso nuo energetikos.

Ar turėsime gerą žiemkenčių derlių?

Dar turime laiko iki javapjūtės. Pernai per paskutinį mėnesį buvo daug derliaus prarasta, nes buvo kaitra ir sausra.

Kai kurie regionai ir šiemet nuo liūčių, krušų nukentėjo. Yra jau paguldytų javų.

Be to, šiemet kai kurie ūkininkai pasirinko taupymo strategiją - kuo mažiau tręšti ir kuo mažiau naudoti augalų apsaugos priemonių.

Todėl žolėtumo daug, pagal javų spalvą galima atskirti, kur prasčiau patręšta. Vieno kaimyno laukai - tamsiai žali, kito - salotinės spalvos," - sakė jis.

Pridurdamas, kad kai kurie ūkininkai, bijodami patekti į vadinamąsias kainų žirkles, sumažino investicijas į žemės ūkį ir taip sumažins savo derlius.

respublika.lt