Lietuvių kalba vyriausybei - šlykšti?
(7)
„Teisę sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis Lietuvoje galėjo tik įmonės, susijusios su užsienio juridiniu asmeniu. Vis dėlto šie pavadinimai užsienio kalba yra aktualūs ir kitoms įmonėms, ypač toms, kurios vykdo tarptautinį verslą: eksportuojančioms įmonėms, startuoliams. Didelė dalis verslo veikia globalioje rinkoje, todėl šios egzistuojančios dirbtinės kliūties pašalinimas leistų Lietuvai pagaliau priartėti prie kitų Europos Sąjungos valstybių standarto, kuris seniai leidžia įmonių pavadinimų registraciją lotyniškais rašmenimis", - tikino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, šiuo metu sudarant bendrovių pavadinimus, lotyniškus rašmenis leidžiama naudoti kone visose, tai yra 21-oje iš 27-ių, ES šalyse narėse, tarp jų kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, taip pat Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Skaičiuojama, kad iki 2019 metų dėl galiojančių reikalavimų buvo atmetama net 10 proc. teikiamų registruoti įmonių pavadinimų, esą todėl įmonės buvo priverstos registruotis užsienyje - neva taip mūsų valstybė prarado mokesčių, ekonominio potencialo.
„Plečiantis verslo interesams, lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, prasčiau atpažįstami užsienyje, o tai turi įtakos verslo plėtros galimybėms užsienyje, konkurencingumui. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2018-2019 metų veiklos ataskaitų duomenimis, iš šiai komisijai pateiktų vertinti juridinių asmenų pavadinimų 11-12 proc. sudarė pavadinimai ne lietuvių kalba arba netinkamai sudaryti žodžiai. VĮ Registrų centrui nuolat teikiami registracijai pavadinimai, kuriuose naudojamos „q", „x" ar „w" raidės. Šiuo metu yra registruoti 5720 juridinių asmenų, kurių pavadinimuose vartojamos „q", „x" ar „w" raidės", - rašoma projekte, kuriam pritarė Vyriausybė.
Pasak A.Armonaitės, minėtos 5720 įmonių vis tiek pasivadino Lietuvoje draudžiamais pavadinimais, pasinaudodamos teisės aktų spragomis. Dažniausiai jos kreipiasi į notarus, kurie pavadinimus patvirtina nesigilindami. Arba įmonės steigiasi užsienyje, kur pavadinimuose leidžiamos ir lotyniškos raidės, o paskui plečia veiklą į Lietuvą.
Ministrė tikino, esą nauja tvarka pagerintų konkurencinę ir verslo aplinką, tik nepaaiškino, kaip, įrodinėjo, kad Lietuva pakiltų „Doing Business" reitinge.
„Mylime ir puoselėjame lietuvių kalbą, bet reikia ir draugiškos verslui aplinkos", - dievagojosi A.Armonaitė.
Komentuoja kalbininkas Kazimieras Garšva:
„Šis Vyriausybės nutarimas - pavojingas, nes dabar mums pažįstama Evelina Dobrovolska sakys: aha, leidote juridiniams asmenims, tai leiskite ir fiziniams, davėte tris raides, tai duokite ir daugiau, nes visi piliečiai yra lygūs.
Jau dabar einu Gedimino prospektu Vilniuje ir matau daugybę užsienietiškų pavadinimų, kurių nesuprantu.
Neaišku, ar ten siuvykla, ar kirpykla, ar prausykla ir neužeinu. O nuo to ir jiems žala", - sakė K.Garšva.
Kalbininkui užsienietiškų raidžių stūmimas labai primena homoseksualizmo stūmimą: iš pradžių seksualinės mažumos tereikalavo leisti eitynes, paskui užsimanė santuokų, dar vėliau - jau ir leidimo įsivaikinti.
„Viskas daroma po truputį. Koks nors pijokas iš pradžių prašo gurkšnelio vynelio ar alučio, o paskui reikalauja ir degtinės. Man tai primena vandens užtvarą.
Pradursime skylutę - bus gražu, kai švirkš. Bet palaipsniui vanduo išgriaus visą užtvanką. Taip ir su valstybine kalba.
Nesuprantamas Vyriausybės elgesys. Ir ne tik dėl valstybinės kalbos naikinimo, bet ir dėl narkotikų bei pederastų. Vieną dalyką leis, tada bus reikalaujama daugiau dalykų.
Neabejoju, kad sekantis žingsnis bus nelietuviškų kalbų įteisinimas asmenvardžiuose, dar vėliau - dvikalbystės įteisinimas kur nors Šalčininkuose. Jau ir dabar lenkai surašinėja gyventojus. Kur ras daugiau nelietuvių, siūlys įteisinti regioninę kalbą.
Kol nesurašė, neteikia Tautinių mažumų įstatymo, tik diskutuoja, kiek procentų nelietuvių turi būti - 20 ar 30.
Mažuma diktuos daugumai. Į seniūnus nepriimtų lietuvių, nes egzaminuotų tomaševskininkai ir reikalautų, kad mes aukščiausiu lygiu mokėtume lenkų kalbą.
Aš susišneku, bet ir rašyti reikalaus, ir dainuoti, ir deklamuoti", - įspėjo dr. K.Garšva.
Rašyti komentarą