Žygimantas Pavilionis: Asta Skaisgirytė akivaizdžiai nedirba savo darbo, todėl Užsienio reikalų komitetui susitikti su ja poreikio nėra

„Kadangi komitete aiškinamės, kokios yra priežastys Vyriausybės nesutarimo su Prezidentūra skiriant ambasadorius, tai natūralu, kad bandome išklausyti tą pusę, kuri teigia – ir tai yra tiesa – kad atrankose dalyvaujantys ambasadoriai nėra priimami Prezidentūroje jau gerus metus“, – Eltai komentavo Ž. Pavilionis.

„Aiškinsimės visa tai su Užsienio reikalų ministerijos puse. Ponia Skaisgirytė paprastai apsilanko mūsų komitete tik vienu atveju – kai yra pristatomos jau sutartos kandidatūros. Kadangi ponia Skaisgirytė akivaizdžiai savo darbo nedirba (...) – tai nematau jokio poreikio susitikti, nes iš tikrųjų, nėra dėl ko“, – atsakė jis, klausiamas, ar komiteto posėdyje ketinama išklausyti ir Prezidentūros atstovus ar vyriausiąją šalies vadovo patarėją užsienio politikos klausimais.

Tiesa, pastarajame posėdyje, kuriame buvo aiškinamasi dėl ambasadorių skyrimo, A. Skaisgirytė dalyvavo.

URK pirmininkas apgailestavo, kad diplomatų skyrimo klausimas nesisprendžia. Anot konservatoriaus, Daukanto aikštė atvirai meluoja ir apie ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio situaciją – Ž. Pavilionis tvirtina, kad šis sprendimas buvo suderintas tarp visų institucijų, įskaitant ir Prezidentūrą.

D. Matulionis pranešė, kad šių metų vasarą bus atšaukiamas iš pareigų – jis tvirtino praėjusių metų pabaigoje gavęs apie tai informuojantį ministerijos raštą. Prezidentūra tokį URM sprendimą įvardijo „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.

„Man nepatinka, kad tie dalykai yra aptarinėjami viešai, kas yra diplomatinio įstatymo pažeidimas, nes labai aiškiai yra pasakyta, kad diplomatų skyrimų procedūra, skyrimo ir atšaukimo dalis yra konfidenciali. Tai, kad Prezidentūros jau ne komunikacijos, o dezinformacijos grupė nuolat atspėja ar nuspėja, ar komentuoja dalykus, kurie yra konfidencialūs – jie daro mūsų tarnybą pažeidžiama“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.

„Tiesa yra tokia: buvo sutarta dėl ambasadoriaus atšaukimo visais lygiais, įskaitant Daukanto aikštę. Keisčiausias yra būtent Prezidentūros dezinformacijos grupės pareiškimas, kad dėl to nebuvo sutarta“, – pabrėžė jis.

Ž. Pavilionis įtaria, kad tokia Prezidentūros laikysena yra susijusi su artėjančiais šalies vadovo rinkimais.

„Prezidentas, matyt, dėl patarėjų rinkiminių nuotaikų ar nurodymų nevykdo konstitucinių pareigų užsienio politikoje. Kiek ilgai tai tęsis – tai gali atsakyti tik Prezidentūra“, – svarstė konservatorius.

URM pateiks komitetui informaciją apie pretendentus į ambasadorius

Pirmadienį vyksiančiame komiteto posėdyje URM ketina pateikti informaciją apie ministerijos atrinktus pretendentus į ambasadorius bei ketinamų atšaukti diplomatų sąrašą.

„Užsienio reikalų ministerija, preciziškai laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, bei būdama atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, bei parlamentinę kontrolę užsienio politikos srityje vykdančiam Seimo užsienio reikalų komitetui, pateiks komitetui prašytą informaciją apie URM atrinktus pretendentus į galimus ambasadorius eilėje valstybių bei būsimą atšaukiamų ambasadorių sąrašą“, – nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

ELTA pasiteiravo ministerijos ir apie tai, ar sulaukė šalies vadovo komentarų dėl pateiktų kandidatų į ambasadorius. Anksčiau URM viceministras Egidijus Meilūnas yra teigęs, kad ministerija vis dar laukia šalies vadovo paaiškinimo, kodėl jam netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Tik sulaukus Prezidentūros atsakymo, pasak E. Meilūno, URM galėtų svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis, jog pagaliau pavyktų sutarti dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos.

Prezidentūra praėjusią savaitę Eltai nurodė pateikusi „savo pastabas visam kandidatų į ambasadorius sąrašui (tame tarpe ir ambasadoriaus Lenkijoje)“. Visgi, URM nurodo negavusi argumentuotos Daukanto aikštės pozicijos.

„Užsienio reikalų ministerija kol kas nėra sulaukusi argumentuotų ir pagrįstų atsakymų, kodėl jos atrinkti pretendentai – profesionalūs ir kompetentingi diplomatai – negalėtų būti skiriami Lietuvos diplomatiniais atstovais“, – teigė P. Levickytė.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.