Žydra Gavelienė: atvykstamasis turizmas vis dar nesiekia 2019 m. lygio

Visgi, anot jos, atvykstamasis turizmas vis dar patiria tam tikrą krizę.

2023 m. pirmojo pusmečio metu Lietuvą aplankė 735 tūkst., turistų, tuo metu 2019 m. šis srautas siekė 1120 tūkst. asmenų, informuoja Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.

Ž. Gavelienė teigia, kad tarp išvykstamųjų krypčių vis dar išsiskiria Turkija, į kurią buvo rekordiniai kiekiai skrydžių.

Visgi, atkreipia dėmesį ji, kad dėl infliacijos ir augančių kainų tai nebėra tokia įperkama valstybė, kaip buvo anksčiau. Pasak jos, nors vartotojai ir laimi, kelionių organizatoriams įtaka yra neigiama.

„Verta išskirti šiemet Turkijos kryptį, nes turėjome net 6 organizatorius, kurie vežė į Turkiją. Ir atrodo, kyla klausimas, iš kur atsiranda lietuvių, kurie po 6 lėktuvus keliauja į Turkiją.

Tačiau kelionių organizatoriai šia kryptimi nesidžiaugia. Nes didelė infliacija atsiliepia kanai, paslaugos labai išbrangusios ir jos liečia turistus. Tai nebėra labai įperkama valstybė“, – trečiadienį žurnalistams teigė Ž. Gavelienė.  

„Taip pat auga konkurencija. Ir šioje vietoje nors laimėjo vartotojas, kelionių organizatoriai praeities nuostolių užglaistyti negalėjo“, – pridūrė ji.

Asociacijos prezidentė paminėjo, kad auga susidomėjimas naujomis kelionių kryptimis, tokiomis kaip Madeira ir Egiptas. Visgi, anot jos, nors šios kryptis išsiparduoda greitai, lietuviai vis tiek daug dažniau renkasi keliauti į Turkiją.

„Lietuvaičiai ištisus metus myli Madeira ir Egiptą. Ir matome, kad tai greičiausiai išsiparduodanti kryptis. Natūralu, kad Egiptą myli aktyvaus poilsio mėgėjai. Žinoma, Turkija išlieka populiariausia, nes kol ji liks lietuviams įperkama, tol jie rinksis Turkiją“, – komentavo ji.

Ji užsiminė, kad keliautojai vyko ne tik į populiariąsias Europos kryptis, bet, nelikus apribojimų, aplankė ir naujai atidarytas kryptis į tokius kraštus kaip Aliaska iki Australija.

Visgi, pasak Ž. Gavelienės, vis dar išliekančias atvykstamojo turizmo problemas nulemia geopolitinės aplinkybės, kadangi 2019 metais apie 300 tūkst. į Lietuvą atvykusių turistų buvo iš Rusijos, taip pat mažas rinkodaros biudžetas, kuris nėra efektyviai kontroliuojamas ir infrastruktūros trūkumas. Taip pat ji pastebi, kad 42 proc. sumažėjęs ir vokiečių turistų srautas.

„Atvykstamojo turizmo atsigavimas yra apie 50 proc. 2023 m. sulaukėme 765 tūkst. turistų, bet 2019 m. tai buvo 1120 tūkst. Visgi reikia paminėti, kad beveik pusė užsieniečių turistų 2019 metais buvo rusakalbės rinkos.

Tarp jų rusai sudarė 317 tūkst. žmonių. Bet šiais metais turėjome 42 proc. mažiau vokiečių, nei 2019 metais. Kyla klausimas ar Lietuva padarė viską, kad būtų patraukli vokiečiams“, – aiškino ji.

Ji paminėjo, kad norint pritraukti daugiau atvykstančių turistų, reikalinga ne tik atvykstamojo turizmo bendrovių iniciatyva, bet ir pagalba iš valstybės ir Vyriausybės.

„Faktas, kad geopolitinė situacija greit nepasikeis, tad norint grįžti į šiuos skaičius, reikia naujų rinkų, tam neužtenka tik kelionių organizatorių įdirbio, reikia ir valstybės prioriteto“, – teigė  Ž. Gavelienė.

Populiarėja „darbostogos“

Ž. Gavelienė pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi „darbostogas“, derinti kelionines išvykas su poilsiu toje pačioje valstybėje. Kaip rodo jos pateikti Estravel duomenys, „darbostogos“ ir įmonių renginiai užsienyje Estravel viršijo rengtus 2019 m. apie 23 proc.

„Įdomi statistika yra tuo, kad "Expedia", vienas iš portalų organizuojančių keliones, apklausė savo vartotojus. Ir 76 proc. vartotojų atsakė, kad per sekančius 12 mėn. jie planuoja derinti komandiruotes su atostogomis. Panašiai matoma ir Lietuvoje, kur matome, kad 46 proc. žmonių komandiruotės ir verslo kelionės yra motyvuojantis dalykas“, – teigė  Ž. Gavelienė.

2023 m. smarkiai augo kelionių organizatorių pajamos

Kaip rodo Ž. Gavelienės pateikti „Estravel“ vertinimai, per 2023 m. pirmąjį pusmetį kelionių organizatorių pajamos, lyginant su tokiu pat periodu 2022 m., augo 47 proc. iki 244 mln. eurų, o grynasis pelnas, apie 3,7 karto iki 13,8 mln. eurų.

Tuo metu bendras kelionių organizatorių skaičius – 187, tarp kurių orientuoti į išvykstamąjį turizmą – 92, į vietinį ir atvykstamąjį turizmą – 29, tik vietinį turizmą – 16, tik atvykstamąjį turizmą – 50.