Mass media, o ypač visuomeninis transliuotojas, yra tokia viešojo gyvenimo sritis, kurią kontroliuoti ar valdyti gviešiasi visi, idant "teisingai atspindėtų vykdomą politiką". Ten, kur išlošia vieni, kaip mat oponuoja kiti. Į tarybą skyrimo kvotos reiškia tik tai, kuri pozicija su savo favoritu atkąs didesnį kąsnį. Visuomenės interesas čia neegzistuoja. Iš esmės klausimas yra: kurios politinės pakraipos statytinis valdys gana nemažus finansus savo patronų labui. Toks tiek Tarybos, tiek generalinio direktoriaus rinkimo būdas neleidžia LRT būti nepriklausomai, teikti objektyvią, nešališką informaciją ir teisingai visiems. Mūsyse esančios viršūnėje politinės jėgos (partijos) niekaip nesusigyvena su tuo, kad jų veikla, sprendimai ir t.t. būtų nušviečiami be entuziazmo. Bet koks skepsis jų adresu visada priimamas kaip "valstybės pamatų griovimas" ir "tautos išdavystė". Dėl vieno tik nesiginčijama: LRT "Duokim garo" yra totalinis gėris, dėl kurio sutaria visi. Labiausiai daugeliui netinka, kai LRT bando kažką išsiaiškinti ir paaiškinti, bet nekala prie kryžiaus Širinskienės ar Karbauskio pamerktųjų.