Žiema nebus baisi: kokių kainų laukti?

Naujienos - ir geros, ir nelabai

Lietuvos energetikos agentūra praėjusią savaitę paskelbė, kad rugpjūčio 28 d.-rugsėjo 3 d. elektros vidutinė savaitės kaina biržoje sumažėjo 22 proc. ir siekė 0,112 Eur/kWh.

Nepaisant ženklaus atpigimo, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai („Elektrum Lietuva" ir „Ignitis") padidino 1-2 proc., o vienas tiekėjas („Enefit") tarifų nekeitė.

12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus taip pat du tiekėjai („Elektrum Lietuva" ir „Ignitis") padidino 2-3 proc., o vienas tiekėjas („Enefit") tarifų nekeitė.

Tiesa, rugsėjo 4-10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. - iki 127,5 Eur/MWh.

Per praėjusią savaitę nei 24 mėn., nei 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų nei „Elektrum Lietuva", nei „Enefit", o „Ignitis" tarifus padidino atitinkamai 5 ir 1 proc.

Gamtinės dujos per savaitę atpigo. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,5 proc. - nuo 35,3 Eur/MWh iki 34,7 Eur/MWh.

Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.

Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 93,7 proc. Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos (kur dujas saugome ir mes) užpildymo lygis šiuo metu siekia apie 86,1 proc

Dar viena gera žinia - mėnesio pradžioje pirmą kartą šiais metais Lietuvoje biokuras buvo pigiausias Baltijos šalyse.

Tiesa, per pastarąją savaitę jo kainos pakilo 0,5 proc. bet vis tiek tesiekė 19,4 Eur/MWh - biokuras išliko pigiausias Baltijos šalyse.

Kaupia viršpelnius

Ekonomistas, ekspremjeras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS „Vakaro žinioms" sakė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai taiko nesąžiningą kainodarą.

„Jei biržoje elektra kainuoja apie 10 centų, tai pridėjus PVM, tinklų sąnaudas ji vartotojui neturėtų būti brangesnė nei 16-17 centų.

Tiekėjai kaupia viršpelnius", - konstatavo politikas, pasak kurio, nesąžininga yra ir vartotojams nustatyta dujų kaina, kuri yra keliskart didesnė nei rinkos kaina.

Sąskaitos mažės

Paklaustas, ko laukti elektros, dujų ir šilumos vartotojams artėjantį sezoną, ekonomistas nuramino, kad išlaidos tikrai bus mažesnės nei praėjusį sezoną.

„Sąskaitos už šildymą tikrai bus mažesnės, net jei žiema būtų šaltesnė nei pernai, nes biokuro kainos krito daugiau nei du kartus, elektros kainoms irgi nėra jokio pagrindo didėti.

Dujos mėnesio pradžioje buvo kiek pabrangusios, nes Saudo Arabija ir Rusija sumažino jų gavybą. Aišku, Lietuva iš Rusijos neperka, tačiau Rusija tarptautinėms rinkoms tiekia ir gavybos sumažinimas kiek padidino kainas.

Tačiau kai mūsų politikai aiškina, kad, jei ne valstybės kompensacijos, vartotojas mokėtų ne po 90 su trupučiu cento už kubinį metrą, o po pusantro euro - tai yra bauginimo politika.

Visuomenė prigąsdinama, o po to parodoma, esą kokia Vyriausybė gera. Bando įrodyti, kad turime džiaugtis 90-čia centų, nors visai neseniai kubinis metras nekainavo nė 30 centų", - pabrėžė A.Butkevičius.

Deja, anot ekonomisto, apetitais pasižymi ne tik mūsų energetikos išteklių tiekėjai.

„Pateiksiu paprasčiausią pavyzdį: Lenkijoje ūkininkams už pieną mokama 15 proc. daugiau nei Lietuvos ūkininkams, tačiau Lenkijos pieno produkcija Lietuvoje yra pigesnė net įvertinus transportavimo kaštus", - reziumavo ekspremjeras.

Tiria prokuratūra

Liepos 1 d. baigė galioti valstybės teiktos kompensacijos už elektrą. Tačiau ne visi nepriklausomi elektros tiekėjai leidžia lengvai pasinaudoti klientams galimybe nutraukti sutartis arba jas pakeisti į pigesnes.

Dėl to Generalinėje prokuratūroje buvo pateiktas prašymas ginti viešąjį interesą - tokį skundą generalinei prokurorei Nidai Grunskienei pateikė advokatas Marijus VELIČKA.

Neseniai jis buvo sukūręs peticiją dėl neteisėtų elektros energijos tiekėjų veiksmų ir jų patraukimo atsakomybėn.

Teisininkas sako sulaukęs šimtų gyventojų pagalbos prašymų, kai elektros tiekėjai neleido nutraukti arba pakeisti sutarčių buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms. M.Velička įsitikinęs, kad tai - neteisėta veikla.

Liepos viduryje prokuroras buvo priėmęs nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl elektros vartotojų teisių vienašališkai nutraukti ar pakeisti sudarytas sutartis su nepriklausomais tiekėjais.

Tačiau Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė šį sprendimą panaikino ir perdavė prokurorui medžiagą iš naujo nagrinėti.

Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas generalinės prokurorės pavedimu.

Advokato patarimas

M.Velička „Vakaro žinioms" šią savaitę sakė nesantis informuotas, kaip vyksta tyrimas.

Generalinės prokuratūros pranešime teigiama, kad iki gegužės 31 d. galiojusios Elektros energetikos įstatymo nuostatos nedraudė terminuotose sutartyse vartotojui, prieš terminą nutraukiant sutartį, numatyti vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nutraukimą, tarp jų ir netesybas.

Tačiau advokatas įsitikinęs, kad ir iki įstatymo įsigaliojimo sutartis pasirašę buitiniai vartotojai turi teisę jas nutraukti ir nemokėti netesybų.

„Netesybos negalėjo būti numatytos, nes mažoms ir labai mažoms įmonėms bei buitiniams vartotojams buvo numatyta galimybė neatlygintinai pakeisti arba nutraukti sutartis.

Netesybos, įrašytos į sutartis ir iki birželio 1 d., yra neteisėtos, nes įstatymas to nenumatė.

Po to aš konsultavau kelis Seimo narius, kaip sutvarkyti teisinę bazę taip, jog tiekėjams dingtų noras tai daryti, nors ir be pataisų jie negalėjo to daryti.

Jei sutartyje numatytos netesybos, paprasčiausiai ją nutraukite ir nekreipkite dėmesio. Tik pranešimą teisingą surašykite.

Nė vieno buitinio vartotojo iki šiandien tiekėjai nėra padavę į teismą, nors kovo mėnesį sutartis nutraukė nemažai žmonių.

6 mėnesiai - tas terminas, per kurį tiekėjai turi teisę pradėti teisminį procesą, bet taip ir nepradėjo", - informavo M.Velička.

Komentuoja energetikos ekspertas, prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

„Labai dažnai žmonės kalba: elektra brangsta, gal dar ir ateityje brangs. Tačiau yra paprasčiausias dalykas. Aš sakau: „Vartotojai, turėjote puikiausią galimybę ir dar turite tokią pat galimybę su elektros tiekėju sudaryti ilgalaikę sutartį, dabartinę kainą užfiksuojant dviem, trims metams ir panašiai. Po 22-23 centus už kilovatvalandę. Ir tada bus galima nebekreipti dėmesio, brangsta elektra ar ne. Toks geriausias patarimas elektros vartotojams", - „Vakaro žinioms sakė V.Jankauskas.

Anot profesoriaus, kiek sudėtingesnė situacija dėl dujų, ypač tai aktualu žmonėms, kurių būstai šiuo kuru šildomi autonomiškai.

„Gyventojams yra užfiksuota kaina, tačiau ji gerokai per aukšta, lyginant su tuo, kokios kainos yra tarptautinėse rinkose.

Tačiau ką padarysi, „Ignitis" ilgam prisipirko brangių dujų. Artėja žiema, todėl natūralu, kad dujos gali truputį pabrangti, nes Europa vis dar įsibaiminusi, kad bus šalta žiema ir dujų gali neužtekti.

Tačiau gali būti kaip pernai: buvo įsibaiminę, kainos buvo šoktelėjusios, tačiau gruodį pamatėme, kad žiema nebaisi, sausį pamatėme, kad iš viso žiemos nebus. Kainos labai smarkiai nukrito", - priminė ekspertas.

Tačiau labiausiai ramūs, jo teigimu, turėtų būti žmonės, kurių būstai šildomi centralizuotai. Tiesa, ne be išimties visi.

„Šilumos gamintojai skelbia, kad šiluma šį sezoną bus gerokai mažesnė, nes smarkiai krito biokuro kainos.

Dujų šilumos gamybai beveik nebevartojame, išskyrus mažus miestelius. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone iki šiol dujomis šiluma gaminama Nemėžyje ir Nemenčinėje, tai ten šiluma bus brangi. O šiaip visi kiti gali būti ramūs, biokuro turime pakankamai", - ramino V.Jankauskas.

Profesorius stebėjosi, kad „Ignitis" pernai dujų visiems metams prisipirko po 125 eurus už megavatvalandę arba apie 1,3 euro už kubinį metrą.

„Po 125 eurus, kai šiemet per pirmus 8 mėnesius dujų kaina turbūt nebuvo pakilusi virš 50 eurų.

Dalį kainos vartotojams kompensavo Vyriausybė, iš to užsidirbo „Ignitis", - akcentavo V.Jankauskas, pridurdamas, kad dėl to privatiems „Ignitis" akcininkams, valdantiems ketvirtadalį „Ignitis" akcijų, belieka džiaugtis - vėl bus išmokėtos dešimtys milijonų eurų dividendų forma.

Reziumuodamas ekspertas pasakė, kad net jei būtų ir itin šalta žiema, šiemet dujų tikrai nepritrūksime.

„Pernai Vokietija jautė didžiulį dujų trūkumą, nes neturėjo rusiškų dujų, neturėjo nė vieno terminalo, kad galėtų dujų atsivežti. O dabar turi tris terminalus, turi naujų sutarčių.

O mums dar ramiau. Latvijos saugyklose, kur mes laikome dujas, jų ten daug kaip niekad.

Pernai saugykla buvo tik pusiau užpildyta ir tai dujų užteko. O šiemet saugykla užpildyta daugiau nei trimis ketvirtadaliais. Todėl išgyventume net ir arktinę žiemą", - konstatavo prof. V.Jankauskas.