Ženklų Seimo narių algų kėlimą vertina prieštaringai: kodėl vieniems – pinigai, kitiems – centai ir skurdo riba?

„Merams ir teisėjams darbo užmokestis didėtų nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos“, – teigia vienas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) išvadų rengėjų Audrius Petrošius.

Ir nors vieni tokį sprendimą vertina pozityviai, kiti – linkę jam nepritarti. Politikų algų didinimą palaikė 86 parlamentarai, susilaikė 14, o prieš balsavo 4 Seimo nariai.

Algos kils ženkliai

Numatoma, kad nuo šių metų liepos 1 dienos, priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, didės teisėjų ir merų atlyginimai su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Pagal naujus skaičiavimus, prezidento pareiginė alga iki mokesčių nuo maždaug 10 tūkst. eurų po kitų rinkimų kiltų iki maždaug 10,3 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,7 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,2 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,7 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Taip pat pertvarka sustiprinti vadovų įgaliojimai, centralizuotos jų atrankos, Valstybės tarnybos departamentas reorganizuojamas į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Paliktas priedas už stažą

Palyginti su Vyriausybės teiktu pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota. Pavyzdžiui, liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso buvo siūlyta atsisakyti.

Svarstant projektą Seimo komitetuose buvo pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau nei 20 darbo dienų.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785, 4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Įstatymui pritarė ne visi

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas iš pradžių įstatymui nepritarė, vėliau savo nuomonę pakeitė ir įstatymo projektą palaikė. „Prieš balsavau tik vieną kartą, o po to balsavau už.

Aš turiu atskirą nuomonę, kad reikia atlyginimus kelti tik tiems žmonėms, kurie valstybės tarnyboje dirbo. Kelti atlyginimus, kurie nieko nenusipelno, tai patepimas be priežasties“, – kalbėjo Seimo narys.

Didinti algas Seimo nariams nepritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausanti Ligita Girskienė: „Aš balsavau prieš teisės aktus, kuriuose numatyta Seimo nariams didinti algą, nes Seimo nariams algas numatyta didinti trigubai, kai tuo tarpu valstybės tarnautojams paprastesniems tik centai nubyrės.

Tai aš negalėjau balsuoti už visą projektą vien dėl to, kad yra šita dalis. O šiaip tai pritariau visiems lydintiesiems (teisės aktams – Alfa. lt)“.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė taip pat pasisakė prieš. Ji savo sprendimą motyvavo tuo, kad visiems valstybės tarnybos darbuotojams turėtų atlyginimai didėti proporcingai.

„Kai tarsi prokurorų atlyginimų didinimą nukeliame kalendoriuje kitiems metams, o tuo tarpu Seimo nariai pasididina nuo kitos kadencijos. Ir tas atrodo mano manymu negerai.

Tai ta kita kadencija gali būti ir rugsėjo mėnesį, gali būti ir po metų“, – nuomonę išsakė parlamentarė.

Tuo tarpu valstiečiams taip pat priklausantis Seimo narys Antanas Vinkus, nepalaikęs įstatymo projekto, nedaugžodžiavo. „Aš labai trumpai pasakysiu. Manau, ne visai teisinga, kai vienai grupei narių ženkliai pakeliamas atlyginimas, kai tuo tarpu dalis Lietuvos gyventojų gyvena ties skurdo riba. Mano tokį apsisprendimą lėmė sąžinės balsas.

Ačiū. Daugiau komentarų nebus“, – sakė parlamentaras.

Politikas nebus paperkamas, nesukčiaus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tokią naujovę vertina pozityviai ir sako, kad politiko apmokėjimas turi garantuoti visuomenei, kad tas politikas nebus nei paperkamas, nei sukčiaus.

„Ta atsakomybė, kuri krenta ant politikų pečių yra pernelyg didelė ir tos mažos algos savotiškai provokuoja jos tokiems skandalams, kokius mes matėme čekių skandalo atveju.

Nori nenori, bet jie bando atrasti sau kažkokią papildomą galimybę, jeigu neužsidirbti, tai gauti priedą. Ir dar daugiau – politikai turi būti garantuoti, kad jie darydami esminius ir gana rizikingus kartais sprendimus, nes nepatinka daliai visuomenės, iš tikrųjų jų negalima bus papirkti arba papirkti bus sunkiau“, – situaciją komentavo politologas.

Paklaustas, kaip tai paveiks rinkėjų nuotaikas, jis atsako, kad dalis tikrai Seimo narių atlyginimų didėjimą vertins neigiamai.

Anot jo, populistiškai mąstantys kritikai išties kalbės, kad politikai bando pasigerinti, įsižerti sau į kišenę daugiau pinigų, o mes vargšai ir t. t. „Tokia kritika bus ir tai yra visiškai neatsakinga“, – pridūrė VDU profesorius.

Politologas taip pat pabrėžė, kad dalis žmonių kalbės labai emocingai: „Nesakyčiau, kad iš pavydo, bet tiesiog suvokdami, kad jiems uždirbti tokius pinigus, ko gero, neįmanoma“.

alfa.lt