Vytautas Mitalas nepritaria Lietuvos banko siūlomam NT mokesčio modeliui: pamirštama, kad būstas nebegaunamas su talonu

Centrinis bankas siūlo apmokestinti bendrą Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminę vertę, o ne atskirus objektus, taikyti vienodus tarifus visoje Lietuvoje, o patį mokestį rinkti centralizuotai.

Vis tik, anksčiau skeptiškai įvertinęs ir pirminį ministerijos siūlymą, dabar Laisvės frakcijos seniūnas sako nepalaikantis ir Lietuvos banko idėjos.

„Nepritariu turto mokesčiui su progresiniais jo tarifais ir besipilančiais pasiūlymais. Toks nesibaigiantis mokslinės konferencijos žanras šia tema viešojoje erdvėje jau ima atrodyti keistai“, - pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Mitalas.

Vis tik parlamentaras tvirtina, kad palaikytų idėją, jog paliekant galimybę apskritai šio mokesčio netaikyti, būsto apmokestinimo tarifus galėtų nusistatyti kiekviena savivaldybė.

„88,6 proc. Lietuvos gyventojų gyvena savo nuosavame bute ar name. Tai - vienas didžiausių rodiklių ES, dėl to suprantu, kad apmokestinti visą turtą yra toks patrauklus būdas papildyti biudžetą.

Bet jei rimtai norima pagerinti savivaldybių padėtį, nustatykime 0 proc. NT mokesčio apatinę ribą ir leiskim savivaldybėms pačioms nuspręsti, kiek jos iš to nori surinkti“,- tikino jis.

Pasak V. Mitalo, gyventojai siekiant pasistatyti ar nusipirkti būstą, taip pat mokėjo ir įvairius mokesčius.

„Kažkaip gal pasimiršta, kad NT nenukrenta iš dangaus, nebe su kokiu talonu ar orderiu gaunamas, laikai pasikeitė.

Žmonės dirbo ir už tą darbą mokėjo mokesčius, taip kad antrą raundą mokesčių iš to sukti gerai neskamba“, - tvirtino V. Mitalas.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas.

Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.

Pritaikius LB siūlomą modelį, šios finansų institucijos vadovo Gedimino Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų.

Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.

Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.

Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.

Tuo metu pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc.

Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.