Vyriausybė išleidžia taupymo lakštus: ką daryti, kad praturtėtumėte kaip Dalia Grybauskaitė

Tiesa, kol kas neaišku, ar valstybė sugebės konkuruoti su komerciniais bankais, nes jei nesiūlys didesnių palūkanų nei bankai už indėlius, vargu ar atsiras daug norinčių įsigyti Vyriausybės lakštų. Įdomu, kad viena garsiausių žmonių, skolindavusių valstybei, buvo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dviejų metų pertrauka

Taisyklėse numatyta, kad Vyriausybės taupymo lakštų palūkanų norma bus nustatoma pagal atitinkamos trukmės Vyriausybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, o lakštų metinė palūkanų norma - likus 4 darbo dienoms iki taupymo lakštų platinimo pradžios.

Ji bus skelbiama ministerijos internetinėje svetainėje.

Anot G.Skaistės, pasikeitus rinkos sąlygoms, lakštai būtų saugus ir paprastas trumpos trukmės investavimo būdas gyventojams.

„Pasirašytos taisyklės yra esminis žingsnis, kad taupymo lakštai vėl galėtų būti platinami Lietuvoje. Toliau - lakštų platinimo sutarčių su šalies bankais pasirašymas.

Tikimės, kad ši priemonė galės startuoti per kelis artimiausius mėnesius", - pranešime cituojama G.Skaistė.

Šiuos valstybės vertybinius popierius galės įsigyti tik fiziniai asmenys. Ministerijos teigimu, tai yra saugi investicija, kuri generuoja grąžą ir primena terminuotus indėlius banke - tiesiog vietoje banko, gyventojai lėšas patiki Vyriausybei.

„Savo ruožtu Vyriausybei taupymo lakštai yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę - pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas gyventojų santaupas", - aiškina ministerija.

Su pertraukomis tokius lakštus Vyriausybė platino nuo 1999 iki 2021 metų.

Tačiau prieš dvejus metus Ingridos Šimonytės Vyriausybė taupymo lakštų programą nusprendė nutraukti. Buvo aiškinama, kad dėl to, jog tuo metu dominavo nulinės bazinės palūkanos, todėl gyventojai nebuvo suinteresuoti skolinti.

Negali patarti

Kiek būtų galima uždirbti investuojant į valstybės taupymo lakštus, kol kas neaišku. Logiškiausia būtų, kad orientacinė riba siektų maždaug 3,9 proc. - maždaug už tiek pastaruoju metu skolinasi valstybė tarptautinėse rinkose.

Tiesa, 2009-aisiais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taupymo lakštus platino ir su 7 proc. palūkanomis, mat skolinimasis tuo metu buvo itin brangus.

Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų noras skolinti savo valstybei priklausys ne tik nuo palūkanų, bet ir nuo to, ar lengva bus taupymo lakštus įsigyti. Kol kas - jokio aiškumo.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės finansų ministrė Rasa Budbergytė „Vakaro žinioms" teigė, kad politikai seniai sakė, jog reikia daugiau skolintis iš žmonių, o ne tarptautinėse rinkose. Nes valstybė - patikimas žmonių partneris.

Tiesa, ji pripažino nelabai suvokianti, kaip mechanizmas veiks praktiškai. Pavyzdžiui, ką turės daryti koks nors kaimo gyventojas, norintis Vyriausybei paskolinti 1000 eurų.

„Pati to niekada nesu dariusi, todėl nelabai žinau. Įsivaizduoju, kad žmogui iš kaimo bus sunku, nes visi tai darys interneto pagalba", - neslėpė finansų eksministrė.

Mechanizmas „neįkandamas" net eksministrei

Kam iš viso valstybė skolinasi, jei, pavyzdžiui, per pirmąjį metų ketvirtį į biudžetą surinkta 700 mln. eurų daugiau nei planuota? Gal iždą pajamos pasiekia su pavėlavimu?

„Tas visas mechanizmas yra labai sudėtingas paaiškinti ir netgi suprasti. Netgi dirbant Finansų ministerijoje.

Buvau finansų ministrė, tačiau turiu prisipažinti, kad nelabai supratau, kaip „vaikšto" visi tie pinigai. Ir dabar neturiu aiškaus įsivaizdavimo, nes iš įvairių šaltinių tos lėšos įplaukia į iždą, po to išplaukia.

Reikia būti labai geru buhalteriu, kad visą sistemą suvoktum. Tik Iždo departamente dirbantys (ir ilgai dirbantys) specialistai su specialiomis žiniomis tai supranta. O mums nereikia net gilintis.

Tačiau aišku, jog skolintis reikia todėl, kad turime biudžeto deficitą. Net ir surinkdami daugiau nei planuota, išleidžiame dar daugiau. Skolintis nebereikėtų tik jei neplanuotai surinktume daugiau nei siekia biudžeto deficitas.

Todėl skolinimasis bus nuolatinis mūsų palydovas, nes pagal dabartinį ekonominį nuosprendį sprendžiant mūsų įplaukos tik mažės", - kalbėjo politikė.

„Tarptautinėse rinkose skolinimasis yra labai pabrangęs, o mūsų gyventojai yra sukaupę didelius pinigus. Tai kodėl negalima būtų duoti užsidirbti jiems, o ne komercinėms struktūroms?

Daug žmonių pinigus laiko „kojinėse", nes nelabai pasitiki bankais", - į klausimą, kodėl Vyriausybei reikėtų skolintis iš žmonių, atsakė R.Budbergytė.

Platindavo per Lietuvos banką

Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius sako nežinantis, kaip dabartinė valdžia platins Vyriausybės taupymo lakštus, tačiau paaiškino, kaip buvo jo Vyriausybės laikais.

„Mes visuomenei aiškiai paaiškindavome, kaip lakštus galima įsigyti ir netgi kokiam reikalui jie skolins.

Aišku, pati Finansų ministerija lakštų neplatins, žmonėms nereikės į ją važiuoti. Mes platindavome per Lietuvos banką.

Tai nereiškia, kad dėl to žmonėms reikėdavo vykti į Vilnių ar Kauną. Viskas buvo vykdoma internetu. Gaila, kad valdžios dažnai keičiasi.

Jei ne tai, būtų buvę galima lakštus išleisti kai kuriems svarbiems investiciniams projektams, kad ir „Via Baltica".

Manau, kad tada ir žmonių finansinis raštingumas didėtų", - „Vakaro žinioms" teigė A.Butkevičius.

Ekspremjeras neskolins

Jis tikisi, kad lakštų palūkanos bus apie 4 proc. Aišku, tai priklausys ir nuo skolinimo trukmės. Be to, eksministras viliasi, kad Vyriausybė gyventojams siūlys nors kiek didesnes palūkanas nei bankai už indėlius, nes kitaip didelės paklausos nebus.

Pasak A.Butkevičiaus, jei Vyriausybė laiku neišpirktų lakštų, mokėtų delspinigius, tačiau garantuoja, kad to nebus, nes nuo to nukentėtų valstybės prestižas.

Be to, pinigai skolos aptarnavimui visada yra suplanuoti arba, blogiausiu atveju, skolinamasi papildomai, kad būtų įvykdyti finansiniai įsipareigojimai.

„Aš pasirašiau terminuotą sutartį savo banke, todėl nebeturiu iš ko skolinti Vyriauisybei - padėjau indėlį, nes moka 3,75 proc. palūkanas. Sutartį nebūtų gražu nutraukti", - paklaustas, ar pats skolins Vyriausybei, atsakė A.Butkevičius.

Finansų ministerijos pozicija

„Vakaro žinios" uždavė kelis klausimus Finansų ministerijai.

- Paprastai taupymo lakšto vertė visada būdavo 100 eurų. Tai reiškia, kad vienas žmogus Vyriausybei galės skolinti mažiausiai 100 eurų?

- Vieno lakšto nominali vertė - 100 eurų. Viršutinė riba (kiek lakštų galima įsigyti - red.past.) nebus nustatoma. Numatoma pradėti nuo vienų metų trukmės taupymo lakštų platinimo.

- Kaip paprastam žmogui bus galima įsigyti lakštų?

- Lakštai bus platinami per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus - komercinius bankus. Platinimas bus vykdomas tik per el. bankininkystę. Išsamią informaciją ir procedūras investuotojui suteiks komercinis bankas platintojas.

- Ar bankai irgi galės užsidėti „antkainį" - kokią nors palūkanų procento dalį ar imti mokestį už sandorio sudarymą?

- Platintojo oficialioje svetainėje apie taupymo lakštus teikiamoje informacijoje bus nurodyti visi investuotojui taikomi ar taikytini mokesčiai ar mokėjimai, susiję su taupymo lakštų apyvarta, jų saugojimu ir pinigų išgryninimu.

Faktai

Viena iš garsiausių žmonių, skolinusių valstybei, buvo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad Vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją.

Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis 2008-2012 m. premjero pareigas ėjęs premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe", - tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių.

Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas?) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo.

Aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio - per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą - 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų.

Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino.

Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė.

Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios - 4,1 proc. - 2011-ųjų pabaigoje.