Vokiečiai patys nežino, koks silpnas yra Bundesveras?

Kyla abejonių, ar šį „istorinį sprendimą“ dėl brigados pavyks įgyvendinti iki 2027 m. Ar Borisas Pistoriusas yra skaidrus, kalbėdamas apie Bundesvero padėtį, rašo vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Brigados dislokavimas yra stiprus Vokietijos patikimumo NATO ženklas, bet kartu ir iššūkis mūsų šaliai ir visų pirma mūsų Bundesverui“, – sako Henningas Otte'ė (CDU), kuris kaip Bundestago gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas lydėjo B. Pistoriusą į Vilnių.

Kartojama, kad „misija ir jos aprūpinimas neturi žlugti“, tačiau, pasak H. Otte's, būtent taip ir yra – dėl „nepakankamo gynybos biudžeto ir būtinos paramos Ukrainai Bundesvere vis dažniau atsiranda finansinių, personalo ir materialinių spragų“.

B. Pistoriusas pabrėžia, kad iki 2027 m., kai brigada pasieks „visišką operacinį pajėgumą“, dar yra daug laiko. Tačiau koks žemas yra materialinis lygis, nuo kurio jis pradeda, paaiškėjo praėjusį trečiadienį Bundestago gynybos komitete.

2014 m. parlamentarai užsitikrino, kad jie būtų reguliariai informuojami apie svarbiausių Bundesvero ginkluotės sistemų operacinę parengtį, tačiau B. Pistorius iki šiol to nepadarė, todėl komitetas dabar daro jam spaudimą.

Duomenys taip pat buvo prieinami jau seniai, nors ir pažymėti slaptumo žyma.

Generalinis inspektorius Carstenas Breueris komitetui paaiškino, kad inventorizacijos vertės dar nėra reikšmingos, nes dėl naujų strateginių politinių dokumentų pasikeitė „vertinimo pagrindas“. Jį dar reikia pakoreguoti.

Opozicija veikiau mano, kad siekiama kuo labiau nuslėpti prastą ginkluotės padėtį. Net paskutinė B. Pistoriuso pirmtakės Christine Lambrecht (SPD) ataskaita buvo „nelabai reikšminga“, sakė politikas Florianas Hahnas (CSU).

„Vadovaujant B. Pistoriusui dabar susiduriame su tuo, kad nuo parlamento slepiama visa situacijos ataskaita apie Bundesvero operacinę parengtį“, – teigė jis.

Lietuvos brigadai vis dar trūksta tūkstančių vienetų įrangos, ypač kovinės ir operatyvinės paramos daliniams, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ir lauko inžinierių pajėgumų.

Nors ministras „ir toliau daro blizgančius pranešimus, galima daryti prielaidą, kad mūsų Bundesvero operacinė parengtis kasdien vis prastėja“. Tai akivaizdu, atsižvelgiant į pagalbą Ukrainai ir ilgus naujų užsakymų gamybos procesus.

F. Hahnas netgi kaltina B. Pistoriusą blogu valdymu. Tiksliau būtų pasakyti – vienišu valdymu. B. Pistoriusas neabejotinai padidino parlamentui teikiamų pasiūlymų dėl užsakymų skaičių, tačiau tai atsipirks tik po kelerių metų ir tai, jei nebus nesėkmių viešųjų pirkimų srityje. Jam trūksta pinigų didesniam greičiui ir didesniems ginkluotės paketams.

Lietuvos brigadai vis dar trūksta tūkstančių vienetų įrangos, ypač kovinės ir operatyvinės paramos daliniams, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ir lauko inžinierių pajėgumų.

Tačiau koalicinės vyriausybės vadovai ką tik nurėžė pusę milijardo eurų iš 2024 m. Bundesvero biudžeto, ir niekas negali pasakyti, kaip bus užpildyta 30 mlrd. eurų spraga po to, kai 2027 m. baigsis skolos finansuojamo specialiojo fondo galiojimo laikas.

Ministras Vilniuje džiaugėsi, kad į pradinius 20 plėtros grupės etatų buvo pateikta „tris kartus daugiau paraiškų“. Kariai noriai imasi naujos užduoties.

Patyrę personalo planuotojai įspėja, kad taip, du trečdaliai iš 5000 etatų bus užimti, tikriausiai net savanoriškai.

Tačiau likusiems reikės „didžiulių finansinių paskatų“, dėl kurių B. Pistoriusas negali apsispręsti pats. Jis turi derėtis su Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija.

B. Pistoriusas visa tai gerai žino. „Mes su tuo susidorosime, nes privalome susidoroti“, – sakė jis Vilniuje. „Klausimas ne ar, o kaip“.

Ministras mano, kad turi „maždaug penkerius–aštuonerius metus“, kad pasiruoštų Rusijos puolimui. Lietuvos brigada atitinka šį modelį. Bet ką daryti, jei V. Putinas nesilaikys prognozės?

„Į tai galima žiūrėti labai įvairiai, – sakė A. Anušauskas. – Yra įvairių scenarijų – nuo trejų iki aštuonerių ar dešimties metų Rusijos pajėgų atkūrimo po karo Ukrainoje arba lygiagrečiai su juo.“ 

Kad ir kaip ten būtų, sako lietuvis: „Mes tiesiog privalome tam pasiruošti.“ 

Didelis vokiečių dalinys Lietuvoje yra šio pasiruošimo dalis ir už tai jis yra labai dėkingas B. Pistoriusui: „Be jūsų šios brigados nebūtų.“ Žinoma, brigada taip pat dar neegzistuoja.